Pabandysime išsiaiškinti itin paprastus dalykus, kurie galbūt panaikins ne vieną abejonę, nerimą ar baimę, o gal tiesiog patvirtins jūsų jau turimas žinias.
Pradėkime nuo klausimo, „ar gali moters lytinių organų infekciją bei uždegimą sukelti pasisėdėjimas ant šaltos žemės ir akmens, pėdų glamonės lediniu jūros vandeniu?“. Dar vaikystėje kiekvieną pavasarį mama perspėdavo: „Vaikeli, tik nesėdėki ant žemės, peršalsi!“ Na, o aš, kaip ir daugelis kitų mergaičių, klausiau mamos, todėl pavasarinės žolytės patogumus pajausdavau tik pakankamai atšilus orams.
Vis dėlto infekcijos principas labai paprastas: nėra sukėlėjo – nėra ir infekcijos. Šaltis gali sumažinti lytinių organų bei viso organizmo atsparumą bakterijoms, virusams, grybeliams, taip sudarydamas puikias sąlygas daugintis svetimkūniams, kurie tyliai laukė šios puikios progos ir sukelia uždegimą. Taigi jei išgirdote lytinių takų uždegimo diagnozę, nekaltinkite savęs, jog kvailai pasielgėte, sumąsčiusi išsimaudyti vėsioje jūroje. Problema jau buvo, tik šįkart ji nusprendė jums pasirodyti visu pajėgumu.
„Draugų“, kurie sukelia lytinių organų infekcijas, būrys gan didelis. Tai ne tik įvairios bakterijos, virusai, grybeliai, bet ir parazituojantys pirmuonys ar kirmėlės. Dalis sukėlėjų plinta lytiniu keliu, kita – normali moters makšties mikroflora, kuri saugo makštį nuo patologinių mikroorganizmų konkuruodama su jais dėl maisto ir vietos. Didžioji dalis bakterijų gamina pieno rūgštį, palaikydamos makšties terpės pH tarp 3,5 ir 4,5. Sutrikus makšties rūgščių ir šarmų balansui, bakterijos vėl ima sparčiai daugintis ir sukelia nepageidaujamus simptomus, pavyzdžiui, niežėjimą, pakitusias išskyras, nemalonų kvapą, makšties sausmę, pilvo apačios skausmą ar maudimą.
Dažniausiai pasitaikančios infekcijos:
Žmogaus papilomos viruso (ŽPV) sukeltos genitalijų karpos. Plinta lytiniu (lytinio kontakto su užsikrėtusiuoju) atveju bei kontaktiniu (per odą, rankšluosčius, gleivinės mikrotraumas ir kt.) keliu.
Baltojo balkšvagrybio (Candida albicans) sukelta kandidamikozė. Nėra įrodyta, jog ši grybelinė infekcija gali būti perduota lytiškai. Patvirtinta tik tai, kad moterys, kurių partneriai yra Candida albicans nešiotojai, dažniau serga kandidoze. Šia infekcija gali sirgti ir lytinio gyvenimo nepradėjusios merginos, nes grybelis kartais randamas ir burnoje, tiesiojoje žarnoje.
Trichomona vaginalis sukelta trichomonozė. Plinta lytiniu (lytinio kontakto su užsikrėtusiuoju) keliu bei kontaktiniu būdu - trichomonos ant klozeto dangčio išlieka gyvybingos apie 45 minutes, spermoje - iki 6 valandų, šlapime ir ant drėgnų rankšluosčių - iki 24 valandų.
Gardnerella vaginalis sukelta bakterinė vaginozė. Nėra lytiškai ir kontaktiniu keliu plintanti liga, sukelia natūralios mikrofloros pakitimai.
Chlamidia trachomatis sukelta chlamidiozė. Plinta lytiniu (lytinio kontakto su užsikrėtusiuoju keliu.
Streptococcaceae, Staphilococcaceae, Esherichia coli sukeltas išorinių lytinių organų uždegimas. Nėra lytiškai ir kontaktiniu keliu plintanti liga, dažnai prasideda nesilaikant higienos, esant išorinių organų mikrotraumoms.
Kaip matote, infekcijos diagnozė ne visada reiškia, jog moteris turi gausybę lytinių partnerių ar gyvenimo draugo neištikimybę. Vis dėlto reikia įsidėmėti: jei liga yra tik lytiniu keliu plintanti infekcija, jūsų partneris ar vienas iš jų – yra sukėlėjo nešiotojas.
„Kartais nesuprantu moterų mąstymo. Dalis pacienčių, nepaisant mano bandymų išaiškinti, jog infekcija neatsiranda iš niekur, jog lytinis partneris taip pat užsikrėtęs, nors anksčiau ir nebuvo, vis vien tvirtina, kad visa bėda - jos, ir draugas tikrai ištikimas. Lieka tik dar sykį giliai įkvėpti ir viską pradėti nuo pradžių...“, - savo patirtimi dalinosi LSMU Kauno klinikų gydytoja ginekologė.
Taigi neskubėkite nei kaltinti savęs, nei peikti partnerio. Visi atsakymai yra, tik reikia geriau susipažinti su situacija.
O jei ta situacija vis dėlto netinkamai įvertinama? Ar gali moteris net nejusti, jog jos organizme vyksta negeri dalykai? Ar kreiptis reikia tik tada, kai prasideda ūmi ligos forma?
Vyraujantys simptomai lytinių takų infekcijų simptomai: niežulys, deginimas, gausios baltos, varškės pavidalo išskyros, pilkai žalsvos, pūlingos išskyros iš makšties, nemalonus kvapas, skausmingumas šlapinantis, kraujavimas tarp mėnesinių ir po lytinio akto, išorinių lytinių organų ir makšties paburkimas, paraudimas, pagausėjusios mėnesinės, abipusis lėtinis skausmas pilvo apačioje, maudimas.
Tačiau ne visada infekcija mums praneša apie save! Puikus pavyzdys chlamidiozė – iki 70 proc. moterų ši infekcija neparodo simptomų. Laikui bėgant ir ligai progresuojant, prieinama prie labai liūdnų pasekmių: sąaugos mažajame dubenyje, kiaušintakių sąaugų sukeltas nevaisingumas, infekcijos išplitimas į mažąjį dubenį.
Taip pat būtina paminėti ir žmogaus papilomos virusą, kuris tyliai tūnodamas moters lytiniuose organuose su laiku didina gimdos kaklelio vėžio riziką net iki 70 proc. Kad to išvengtume ir laiku užkirstume kelią tolimesnėms ir sunkesnėms komplikacijoms, reikalingas profilaktinis apsilankymas pas šeimos gydytoją ar gydytoją ginekologą.
Visgi šiuolaikinė moteris gali atsikirsti: „Nuolatinis lankymasis pas gydytojus, tai tarsi paranoja... Ieškai to, ko, rodos, nėra... Tačiau vieną dieną vis vien prisišauki bėdą“. Tačiau jei atsainiai žiūrėsime į profilaktiką, ateityje neišvengsime ne tik paranojos. Pavyzdžiui, iki 20-60 proc. žmonių populiacijos yra užsikrėtę žmogaus papilomos virusu, kurio tam tikri tipai didina riziką susirgti gimdos kaklelio vėžiu. Susirgimų pikas yra nuo 20 iki 30 metų, kai aktyvus lytinis gyvenimas. Moteris nejaučia simptomų tol, kol neįvyksta gimdos kaklelio gleivinės pakitimai, o tai gali būti praėjus ir 10, ir 30 metų. Štai tada dažniausiai reikia daug griežtesnės gydymo taktikos, nei būtų reikėję ligą diagnozavus anksčiau. Moteris pati priima sprendimą: ar sugaištos kelios valandos dabar, ar galbūt keleri metai ateityje.
Rodos, viskas gula ant moters pečių... O kaipgi su vyrais? Kartą teko išgirsti jaunos sukrėstos merginos pasakojimą: „Kai susipažinome, jis man padarė neišdildomą įspūdį: tvarkingas, visad pasitempęs, mėgstantis flirtuoti, džentelmeniškas bei galantiškas. Pradėjome draugauti, laukiau tos pirmosios nakties, apie kurią, kaip ir daugelis merginų, tiek galvojau. Deja, mano pasirinktas vaikinas buvo ne „TAS“. Sužinojau, jog esu užsikrėtusi ŽPV. Pyktis ir apmaudas – tai viskas, ką dabar jaučiu tam žmogui“.
Šiuo atveju vyrų infekcinių ligų eiga dažniausiai būna be simptomų ir moteris, deja, negali nuspėti, ar jos partneris nėra, pavyzdžiui, žmogaus papilomos viruso ar Chlamidia trachomatis nešiotojas. Žinoma, pastebėjus nukrypimus nuo normos (pakitusios spalvos, tirštumo išskyras iš šlaplės, kraujo pasirodymą iš šlaplės, varpos paburkimą, paraudimą, vyras skundžiasi skausmingais lytiniais santykiais, erekcijos sutrikimas, skausmingus šlapinimusi) reiktų nepulti į meilės ir aistros guolį, nes tai dažniausi infekcijos simptomai.
Ir ką gi daryti, jei vis dėlto nepavyko išvengti lytinų takų infekcijos? Vienareikšmis patarimas – kreiptis į specialistą, gydyti ir tai daryti griežtai laikantis nurodymų. Labai dažna klaida – netinkamas antibiotikų vartojimas. Antibiotikai pradeda veikti 2-3 dienų bėgyje, tačiau tai nėra priežastis nutraukti gydymą, nes sukėlėjai vis dar gyvybingi! Suvartodami medikamentus nepilnomis dozėmis ir su pertraukomis, mes tarsi maitiname savo „draugus“ nuodais, kuriems jie pamažu darosi vis atsparesni, todėl galime sulaukti sunkių padarinių, t.y. atsparių normaliam gydymui sukėlėjų, nesunaikinamas infekcijos židinys. Kaip pasakytų gamtos mokslų mokytojas: „Juk kiekvienas kovoja už savo būvį!“.
Šiuo straipsniu aptarėme tik mažytę dalį informacijos, susijusios su lytinių organų infekcijomis. Tikiuosi, jums užteko laiko ir kantrybės susipažinti su čia pateiktais mitais bei baubais ir, svarbiausia, juos išvyti iš jūsų gyvenimo, pasitelkus mokslinę informaciją.
Aranta Būtautaitė - Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos fakulteto V kurso studentė bei LSMU SMD Seksualinės sveikatos būrelio įkūrėja nuo šiol kas savaitę skatins diskutuoti, supažindins su požiūriu pasaulyje ir moksline informacija apie seksualinę sveikatą. Skilties „Tavo seksualinė sveikata“ tikslas – medicinos ir psichologijos žiniomis paremtas lytinis švietimas įvairiomis seksualinės sveikatos temomis, kaip lytiniai santykiai, lytinė elgsena, nėštumas, vaisingumas, gimimų kontrolė ir kontracepcija, hormonų bei patologinių organizmo būklių įtaka seksualiniam potraukiui, nepageidaujamas vaistų poveikis ir daugybė kitų.
Diskutuokime - jūsų minčių ir pasiūlymų dėl būsimų temų, aktualių problemų lauksime komentaruose arba adresu bendraukime@lrytas.lt.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
