Arūnas Šegžda su Laima Sprangauskaite gyvena savo jaukiame name Far Rockaway rajone. Jie visada žinojo, kad jų pasirinktam rajonui gresia patvinti. „Čia būna daug ramiau nei kitur. Čia - kaip oazė, kaip kaimas, - sakė L. Sprangauskaitė. - Čia turėjome daržą, gražų vaizdą, vandenį, ramybę. Iki uragano Arūnas dar labai norėjo vištų. Dabar jau nebe.“
Jų namas stovi ant pakrantės, iš kurios matyti įlanka ir kaimynai. Viliojantys šio rajono bruožai – gražus vaizdas, vandens artumas tapo grėsmingiausiais pavojais. „Naivu buvo tikėtis, kad neužpils, bet vis vien kažkaip galvojom, kad mums pavyks“, - sakė L. Sprangauskaitė.
Spalio 29 dienos vakarui meteorologai prognozavo 3,3 metro potvynį – ir taip jau avarinio lygio potvynis, o vanduo iš tiesų pakilo beveik 4 metrus. L. Sprangauskaitė parodė jūros vandens lygį savo namuose. „Man vandens vietose buvo iki kaklo“, - sakė ji.
„Kai grįžau, malkos plaukiojo prie namo, baladojosi į langus, - pasakojo A. Šegžda. - Vanduo pirmą kartą atitekėjo šeštą valandą, o po to tik kilo ir pasiliko iki dviejų nakties. Atsitraukiantis potvynis išmušė mums uždarytą langą, buvo per daug slėgio.“
„Mes čia buvome labai gražiai įsikūrę, atrodė kaip Orvidų sodyba“, - prasitarė L. Sprangauskaitė. O dabar didelė dalis jų baldų ir kitų daiktų, išbrinkę sūriame vandenyje, pasmirdę ir sugadinti, laukė ant šaligatvio kelionei į mėšlyną.
A. Šegžda su L. Sprangauskaite labiausiai džiaugiasi miesto sanitarinėmis paslaugomis. „Šiandien kokie dešimt sunkvežimių pravažiavo, - tarė L. Sprangauskaitė. - Nesu mačiusi, kad taip šiukšles vežtų. Koks aptarnavimas! Ir ekskavatoriai važinėja.“
A. Šegžda pridūrė, jog daug ką, kas namuose sušlapo, reikės mesti. Namai stipriai smirdėjo pūvančiu jūros vandeniu bei kuru. Pora sprendė, kad iki žiemos šalčių turės išlupti ir perstatyti namų sienas tam, kad galėtų pakeisti išbrinkusias lentas ir vandens prisigėrusią izoliaciją.
Pora namuose degino malkas senoviškoje krosnelėje. Uraganas jiems, kaip ir daugumai Niujorko miesto ir Rytų pakrantės gyventojų, išmušė elektrą ir nutraukė dujų tiekimą. Kai kuriose miesto dalyse elektros tarnyba žada jėgą grąžinti tik po poros savaičių. Pastaruoju metu porai tebeliko vandentiekio paslaugos. „Turiu buržuiką, turiu kur miegoti. Prie pagrindų grįžom“, - tarė A. Šegžda.
Tiesa, pora prisipažįsta - yra gyvenančių kur kas prasčiau. Antai kaimynai gyveno vieno aukšto name su palėpe. Viską praradusiam žmogui Arūnas padovanojo žieminį paltą ir medžiagos susitaisyti stogą.
„Mes praradom tik pusę, į kitus žiūrint. Tie, kurie tik vieną aukštą turi, jiems blogiausia buvo, - sakė L. Sprangauskaitė. - Mes turėjome antrą aukštą, galėjom svarbiausius daiktus, dokumentus susikrauti.“
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
