Organizatoriai, skirtingai nei penktadienį, tarp skirtingų kolekcijų žmonių neįleido net labai prašant, todėl tai ką jaučiau galima apibūdinti tik vienu žodžiu – panika. Tačiau dėka nuostabaus renginyje dirbančio žmogaus operatyvumo, radome kitą kelią į pasirodymų salę. Ačiū jam!
Tarp susirinkusių svečių buvo mažai pasipuošusių taip, kad būtų galima kaipmat pamanyti: „ruošėsi turbūt visą savaitę!“. Nors gražų ir žavingą žmogų net maumas tysantis panosėje puošia, bet mados šou mūsų žemelėje ir taip retai organizuojami, tai jau turėkit sarmatos nepasipuošt! Beje, vienas vyrukas buvo itin drąsus – savo geziška apranga pralinksmino ne vieną! Treningiukai, jei neklystu, lakierkos, pusę galvos dengiantis čepčikas… Norisi pirštus nusikapoti, kad nenufotografavau!
Sandra Straukaitė
Deja, šią kolekciją mačiau tik viena akimi iš rūkomojo, kuriame apsilankiau apimta nevilties ir manydama, kad pirmąją dalį teks pražiopsoti. Tačiau filmuota medžiaga ir lankytojų komentarai šiek tiek apšvietė protą. Už pasirodymų salės puikiai girdėjosi muzika, kuri ypač suintrigavo – populiarumo viršūnėje ir pagrindiniu pasaulio pajuokos objektu tapęs Gangnam style garso takelis. Turėjau numanyti, kad kažkas tikrai pasinaudos tokia proga pritraukti žiūrovų dėmesį ir įsirėžti į prisiminimus!
Beje, ne tik soundtrack’as buvo staigmena, bet ir paskutinis mados klyksmas – ryškių, neoninių spalvų kostiumai. Maudymosi kostiumėlių Sandros Straukaitės kolekcijoje buvo kur kas daugiau nei kitose, pristatytose "Mados Infekcijoje". Regis, viena pagrindinių dizainerės naudotų medžiagų – patogusis trikotažas. O ir visa kolekcija nukelia į paplūdimį: lengvi, patogūs lygiapadžiai sportiniai bateliai, pusnuogis vyras – tik su batais, plafkėmis ir krepšiu, akiniai nuo saulės, tamprės tiek vyrams, tiek moterims.
Galiausiai keli modeliai pasitiesia rankšluosčius, ir tarsi ant pajūrio smėlio prigulė degintis ŠMC lempų šviesoje. Tuo tarpu Gangnam style keičia stilingas, ramus garso takelis ir podiumu žingsniuoti ima aukštakulniais, ryškiaspalviais maudymosi kostiumėliais ir ekstravagantiškais juodais, gracingo ornamentų braižo, nestokojančiais dydžio galvos papuošalais. Pastarieji primena tiek vėduokles, tiek ragus, tiek namų interjero papuošimus. Nors nuomonės po šio pasirodymo labai kontroversiškos, tačiau, mano nuomone, antrosios "Mados infekcijos" atidarymui S. Straukaitės šou pasirinkę organizatoriai neprašovė!
Asger Juel Larsen
Šio mandro vardo savininkas kilęs iš Danijos. Pristatyta A. J. Larseno kolekcija taip pat mandra kaip reikalas! Nudžiugino tai, kad modelių vyrams buvo ypač gausu. Tais darbais savo vyrą tikrai padabinčiau! Kolekcija ir šou sukėlė griežtumo ir malonios grėsmės pojūtį. Šilkinę pižamą primenantys kostiumai, apsiaustai, marginti smulkiais simetriškais štampais, sijonai, dengiantys vyrų klubus, geltonais ir žaliais raštais pažymėti krepšiai, kaukolių motyvai, tiek laisvi, tiek griežtų kirpimų drabužiai, modelių makiažas ir griežtos veido išraiškos vertė įsijausti į gotiškas nuotaikas. Didelis ir gauruotas komplimentas jaunajam Danijos dizaineriui: buvo kažkas tokio!
Milda Čergelytė, MIMI.C
Dizainerė pasakoja besidominti japoniška kūno puošyba, mafijos grupuočių tatuiruotėmis: „Įsigilinau į temą ir atradau tikrai nuostabių įkvėpimo šaltinių. Pati turiu septynias tatuiruotes. Visgi išlaikau sezoniškumą, todėl mano kolekcijoje vyrauja šviesios spalvos. Bandant išlaikyti kontrastą tarp mafijos ir moteriškumo, grožio. Pagrindinis mano kabliukas ir yra galbūt kažkas įdomesnio, baisaus ir tai mėginu atversti į grožį. Kaip aksesuarą pasirinkau akinius nuo saulės, nes jie dažnai naudojami pokerio lošėjų tarpe, bandant suklaidinti savo varžovus. Taip pat moteris pilnai neatsiskleidžia, mėgina suklaidinti žiūrovą netikru savo žvilgsniu.“
Milda Čergelytė užsimena, kad šiuo metu spaudžia pauzę drabužių kūrime, nes išvyks studijuoti kostiumo dizainą Londone, nes nori tapti savo amato profesionale. Taip pat priduria, kad būsimose kolekcijose stengsis išlaikyti savo linijas, kurios yra moteriškas, o kirpimai nėra super sudėtingi: „Viskas yra nešiojama, formos nedeformuojamos, moteris lieka moterimi, talija ir visa kita išlieka, bet gal kitą sezoną žaisiu su kuo nors kitu, nes įkvėpimas kiekvieną dieną apima begalinis.“ Dizainerė tarsteli, kad ateityje mėgins patekti į Londono madų savaitę.
Be to, šmaikščiuosius fotografus nusišypsoti privertė permatoma, tik iš minkštų siūlų nunertų gijų bei išryškintų susiuvimų padaryta palaidinė, po kuria slėpėsi nuogas modelio kūnas, o ant krūtinės puikavosi tam tikrus iškilimus slepiantys žvaigždės formos lopinėliai iš kitos medžiagos. Kitus konservatyvius lietuvius, slepiančius savo emocijas, matėsi, nokautavo. Mane tai bendras vaizdas ir prie palaidinės derantys apykaklės sužavėjo!
GROSSER HEINRICH
Vokietijos atstovės. Nepasakyčiau, kad merginų kūriniai skirti pavasariui / vasarai. Na, nebent šaltam ir darganotam lietuviškam pavasario orui. Šilti kombinezonai, suknelės, daug žalios ir raudonos spalvos, skirtingų raštų viename derinyje, aplink kaklą ir ant galvų vyniojami šaliai – tiek norėčiau apie tai, ką regėjau pasakyti. Iš tiesų man patiko tik keli darbai, nes visa kita atrodė per marga, šiek tiek eklektiška, tačiau nemaloniai. Ir dar kepuraitės, primenančios virėjų galvos apdangalus.. Siūlai, krintantys ant veido čia taip pat nebuvo reikalingi.
Tačiau tai puikiai įsiminė, taigi, spėju, dizainerės tikslą prikaustyti dėmesį beveik pasiekė. Papūstos rankovės, siaurėjančios suknelių ir megztinių apačios, laisvai krentantys drabužiai jau seniai užėmę didelę dalį rinkos. Nors tokios formos man patinka, tačiau tikėjausi kažko naujesnio. Iš kitos pusės, spėju dalis darbų bus neblogai perkami. Ant podiumo nusilenkti atėjus dizainerėms, kirbėjo viena idėja: jų apranga man patiko labiau nei visa kolekcija.
Lina Gudanavičiūtė
Dizainerė priminė žiūrovams apie tai, kad ir ši medžiaga gali atrodyti elegantiškai. Nors buvo nuobodoka kolekcija, kad ir formos buvo ne visai tradicinės. Prisijuokiau iš laikraštinių skrybėlių, kurios, mano ir draugės akimis, gadino visą vaizdą. Origamį priminantys sijonai, atrodė, kolekcijos vinis. Noriu! Dviprasmiškos nuomonės gaubia mintis, prisiminus L. Gudanavičiūtės darbus: lyg ir viskas atrodė easy flow, bet labai jautriai reagavau į kiekvieną menkniekį. Dar užskaitau ryškiai geltonas kelnes ir sijoną. Mėginant nusveri labiau už ar prieš, tenka susimąstyti. Ko neprivertė padaryti kitų dizainerių darbai, ir, man atrodo, tai – geras ženklas, netgi komplimentas! Ai, bet kokią padėtį būtų ištaisęs Justės Starinskaitės balsas. Pristatymo metu ji atliko turbūt populiariausias savo dainas. Ir šiaip, tas balsas maloniai užhipnotizavo ir gerai nuteikė, tai ir į Linos kūrinių galimas spragas būtume žiūrėję pro pirštus.
Aušra Urbanavičiūtė & Diana Kuzkmickaitė
Pirmieji pristatymą pradėję modeliai manęs neužkabino. Tada vienai manekenei nepasisekė su aukštakulniais, ji juos tiesiog pasiėmė į ranką, o aš tuomet pamačiau nepakartojamą kostiumą, kurio be galo norėčiau. Štampuotos medžiagos detalės, jaukumo ir mergaitiškumo, elegancijos pojūtis mane pavergė! Toliau tęsėsi įdomioji dalis: Dvispalviai, keleto skirtingų medžiagų deriniai, skirti aktyviam laisvalaikiui. Paprasta, stilinga ir patogu. Vyriškas lietpaltis – kažkas tokio. Juodai mėlynas sijonas ir balta palaidinė su kūno spalvos kaklo įsiuvu pakirto kojas. Sakyčiau, kolekcija su urbanistikos prieskoniu, tačiau nestokojama elegancijos.
Dovilė Gudačiauskaitė
Renginio pabaigai paliktas kabliukas – taip buvo ir penktadienį vykusio renginio gale. Dar viena kolekcija, sukelianti dviprasmiškus jausmus. Tačiau situacijos skiriasi tuo, kad ar tau patiko arba ne: jokių gal arba nežinau. Tiems, kurie jaučia sentimentus vaikystės aprangai, jos žaismingoms linijoms, ryškioms spalvoms ar tiems, kurie jaučia nostalgiją visai ne senai Lietuvos praeičiai, kuomet Rusijos ir Lietuvos gatvėse lakstė mergaitės, su vienodom uniformom, turinčioms vieną būtiną pribombasą – baltus (ir nebūtinai), dailios formos apykakles.
Nors, jeigu rimtai, nejaučiu sentimentų nei vaikystei nei senobinei aprangai, bet man kolekcija pasirodė žaisminga, patogi, kasdieniška, bet žavinti! Pasirinktos dizainerės medžiagos paliko minkštumo įspūdį. Įdomi dalis buvo ir ta, kad šou prasidėjo paukščių čirpėjimu, tuomet į "Mados infekcijos" pagrindinės salės aikštę ramiai įėjo modelis, kurios kojas puošė kerzus primenantys lakiniai balti batai. Ji dėvėjo taip pat baltus šortus žemiau kelių ir baltus marškinėlius ilgomis rankovėmis, o petys buvo pagražinti sijonėliais.
Akcentas – juodos pusilgės kojinės, nedengiančios visų blauzdų. Modelis šoktelėjo per paguldytą rąstą ir nužingsniavo numatyta tvarka. Tarsi švarus baltas lapas, atsipalaidavimas, jaunystė. Tuomet atėjo žaidimo su spalvomis ir apšlifuotomis, tarsi lėlės rūbo, linijomis metas. Kūriniai atrodo taip, tarsi į juos žiūrėtum per padidinamąjį stiklą – kai kurie modeliai sąmoningai ir tvarkingai padidinančių dydžių. Vieni sijonai ant lieknų kojų – tarsi gaubianti tulpės taurė, žavūs paltukai turi užkoduotą laikyseną ant žmogaus, tarsi pakabos. Gal nuskambėjo nelabai skaniai, tačiau man patiko su kaupu. Na, garbaus amžiaus damos tokiais rūbais dažniausiai nė už ką nepasipuoštų.
Projektorius ant sienos spigino įvairiausius vaizdus – nuo praeities oldskūlinių video, miesto urbanistikos vaizdų iki… Net nežinau. Bendrai nuotaikai tai davė tikslingą prieskonį. Liuoksėdami per rąstą modeliai užhipnotizavo, pamiršau net vienu metu į ką žiūriu! Beje, kolekciją pradėjo balti, neįpareigojantys drabužiai, baigė juoda uniforminė suknelė. Čia irgi šuo kažkur pakastas!
Tiek čia prirašiau, gal kam atrodys, kad iš tuščio į kiaurą pilsčiau. Tai dabar reikia viską pasakyti apie "Mados Infekciją" keliais žodžiais: Vau kolekcijų buvo tik keletas, renginio organizavimas neužkliuvo, vadinasi savanoriai ir kiti darbuotojai plušo ne be reikalo, žmonės atrodė patenkinti, o Mantas Petruškevičius net pasipuošė odinėmis kelnėmis – naujiena. Draugė matė, kaip iš šeštadienį vykusio pusės renginio išėjo Juozas Statkevičius ir, galiausiai atrodė, kad nebegrįžo. Įdomu, ar Juozas tiesiog turėjo daug darbo, ar iš "Mados Infekcijos" šitaip pasišaipė?
Kitos "Mados infekcijos" metu norėtųsi daugiau kūrybos tiek kolekcijų modelių atžvilgiu, tiek pristatymų šou koncepcijoje. Nors ir kūriniai yra verti ramaus, susikaupusio ir įdėmaus stebėjimo. Linkiu kitos "Mados infekcijos" metu, ar šiaip kokio renginio, Astai Valentaitei pasikeisti įprastas matyti garbanas bei juodai baltą klasikinį įvaizdį – atsibodo. Tai apie tuos stebuklus: antroji diena nutiko gerąja prasme, o aš kokį ilgą tekstą parašiau, kad turbūt daugiau nei trečdalis iki pabaigos nepriskaitė, ha!
Daugiau Tuštutės Intrigantės tekstų miestodziungles.lt
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
