Galbūt kai kam kyla klausimas, kodėl šalčio problema aktualesnė moterims? Pasirodo, moterys iki devynių kartų dažniau kenčia nuo plaštakų, pėdų ar veido nušalimų. Manoma, jog pagrindinės priežastys susijusios su odos struktūra bei riebalinio audinio pasiskirstymu, mažesne nei vyrų raumenų mase ar galima anemija (mažakraujyste).
Taigi moters oda fiziologiškai plonesnė už stipriosios lyties atstovų, mažesnis moterų ir poodinis sluoksnis, kuris tarsi izoliacinė medžiaga apsaugo mus ir padeda išlaikyti optimalią kūno temperatūrą (laikoma, jog vidutinė kūno temperatūra 36,8°C). „Reikia tik trumpam, kuomet paspaudžia šaltukas, pasirodyti lauke ir aš nė pati nepajuntu, kaip imu nervingai trepsėti vietoje ir trinti rankas. Ir taip kiekvieną kartą... Namuose prieš veidrodį meilikauji sau, jog puikiai atrodai, o lauke peiki, jog tenka šalti“, - su šypsena pasidalino mintimis kolegė.
Moters organizmas labiau linkęs kaupti riebalus (riebalinis audinys reikalingas hormonų gamybai bei normaliai jų pusiausvyrai išlaikyti), tačiau šie pasiskirsto centrinės kūno dalies link, tai yra šlaunų viršutinėse, sėdmenų, pilvo srityse.
Taip pat tiek vyrų, tiek moterų organizmas, veikiant šalčiui, stengiasi apsaugoti gyvybiškai svarbius vidaus organus suaktyvindamas jų, tačiau mažindamas galūnių kraujotaką. Tačiau juk tai ne bėda, nes mes puikiai mokame patrepsėti, pašokinėti bei patrinti rankomis, kad situacija pasitaisytų.
Skirtumas tarp lyčių – vyrų raumenų masė didesnė, todėl galūnių aprūpinimas krauju bei šilumos palaikymas kur kas efektyvesnis. Be to, yra informacijos, kad prie visų šių priežasčių minima mažakraujystė, kurios dažnis didesnis tarp moterų. Jos fone audiniai blogiau aprūpinami deguonimi, todėl blogėja medžiagų apykaita audiniuose, išskiriama mažiau šilumos. Taigi kai šilumą keičia stiprus šaltis, reikia būti tinkamai pasiruošusiai, norint išvengti nemalonių atšalimo pasekmių.
Dažniausiai moterys skundžiasi lūpų atšerpetojimu ar veido odos nušalimu. Šiuo atveju užtenka paprasto lūpų vazelino ir tinkamų veido kosmetikos priemonių (žiemos metu veido oda suirzusi, rekomenduojama rinktis priemones, skirtas jautriai odai). Tačiau visai kas kita, jei atšąlame sritis, kurios tiesiogiai veikia mūsų seksualinę sveikatą.
Tiek pėdų, tiek plaštakų atšalimas, sutrikdo galūnių kraujotaką. Pažeidžiamos kraujagyslės, todėl vis jautriau reaguojama į šaltį, sutrinka paveiktų audinių mityba, oda tampa atšerpetojusi, skilinėja, išsausėja, blogiau gyja žaizdelės, nagai tampa trapūs, sluoksniuojasi. Ypač jautri šalčiui šlaunų srities oda. 37 metų moteris guodėsi: „Nuo jaunystės mėgau atrodyti elegantiškai, todėl eidama į darbą visad vilkėdavau kostiumėlį. Kadangi kelio nedaug, vos 20 minučių, visiškai nekreipdavau dėmesio į tai, jog drėgnas ir šaltas oras it šiek tiek degintų tik pėdkelnių dengiamą kojų odą. Ir taip buvo iki tol, kol pastebėjau, jog kojų oda prarado rausvumą, tapo melsva bei išsausėjusi.“
Kur kas didesnė problema nei odos pažeidimai yra dubens organų atšalimas bei šlapimo ir lytinių organų infekcijos. Lietuvoje žiemos drėgnos ir vėjuotos, todėl šalčio pojūtis sustiprėja. Ilgiau veikiant šalčiui siaurėja kraujagyslės, blogėja audinių mityba, sukelia kraujagyslių spazmus ir susilpnina šlapimo ir lytinių takų gleivinių vietinį imunitetą.
Nusilpus imunitetui susidaro palankios sąlygos lytinių takų infekcijai, kurios sukėlėjas galėjo tūnoti ir laukti tinkamos akimirkos veikti (pvz. chlamidiozės klinikinė eiga gali būti besimptomė, tačiau nusilpus imunitetui jaučiamas išorinių lytinių organų niežėjimas, deginimo pojūtis, geltonos, žalsvos išskyros ir kt.). Taip pat infekcijos priežastimi gali tapti sukėlėjai, kurie yra natūrali lytinių takų mikroflora, tačiau esant palankioms sąlygoms ima sparčiai daugintis (pvz., bakterinės vaginozės priežastis per gausiai besidauginantys anaerobai). Vis dėlto viena didžiausių problemų – pasikartojantis šlapimo takų uždegimas (sukelia E. coli.), kuris pasireiškia dažnu, skausmingu, deginančio pojūčio lydimu šlapinimusi.
Kiekviena infekcija gali tapti kitų ligų bei sutrikimų priežastimi. Nevaisingumas, gimdos ir kiaušidžių patologijos, šlapimo pūslės, inkstų uždegimas, šlapimo nelaikymas, skausmingi lytiniai santykiai – viso to galima išvengti. O tai visai paprasta!
Svarbiausias dalykas – tinkama apranga, neturite jausti diskomforto, kurį sukelia šaltis. Patariama nevartoti alkoholio, daug kofeino turinčių produktų, vartoti kaloringesnį maistą, gerti šiltus, saldžius gėrimus. Esant šaltoje patalpoje ar lauke stenkitės judėti, nestovėti vietoje, tačiau nerekomenduojama atlikinėti sunkius darbus, nes šaltas oras papildomai apsunkina širdies veiklą, dirbkite lėčiau.
Tačiau,ką daryti, jei šaltis jus pričiupo? Pirmiausia būtina kuo skubiau užeiti į šiltą patalpą. Sušalusią galūnę reikia pamerkti į šiltą vandenį, kuris būtų komfortiškas ir sveikoms kūno dalims (nemerkti į karštą vandenį, padidinsite pažeidimus). Jei nėra galimybės atšildyti vandeniu, sušalusią vietą šildyti alsuojant šiltu oru ar glaudžiant prie kūno, pavyzdžiui, pažasties.
Jokiu būdu negalime sušalusios vietos tepti riebiais tepalais ar naudoti šildytuvų, radiatorių ir kt., nes pažeistos vietos nejautrios, todėl galima padidinti pažeidimus. Taip pat draudžiama sušalusias kūno vietas trinti sniegu ar masažuoti.
Manau, kartais itin paprasta informacija, suteikia progą pažvelgti į situaciją iš naujo ir kitu kampu. Juk nebūtinos nei gausios žinios apie ligas, nei didelės pastangos, kad išvengtume bėdos. Reikia tik šiek tiek meilės ir rūpesčio sau kiekvieną dieną.
Aranta Būtautaitė - Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos fakulteto V kurso studentė bei LSMU SMD Seksualinės sveikatos būrelio įkūrėja nuo šiol kas savaitę skatins diskutuoti, supažindins su požiūriu pasaulyje ir moksline informacija apie seksualinę sveikatą. Skilties „Tavo seksualinė sveikata“ tikslas – medicinos ir psichologijos žiniomis paremtas lytinis švietimas įvairiomis seksualinės sveikatos temomis, kaip lytiniai santykiai, lytinė elgsena, nėštumas, vaisingumas, gimimų kontrolė ir kontracepcija, hormonų bei patologinių organizmo būklių įtaka seksualiniam potraukiui, nepageidaujamas vaistų poveikis ir daugybė kitų.
Diskutuokime - jūsų minčių ir pasiūlymų dėl būsimų temų, aktualių problemų lauksime komentaruose arba adresu bendraukime@lrytas.lt.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
