Tiesą pasakius, tą akimirką pati žinojau tik tiek, jog ŽPV – tai žmogaus papilomos virusas, kuris plinta lytiškai, sukelia odos ir lytinių organų karpas bei kelis kart padidina riziką susirgti gimdos kaklelio vėžiu, todėl ši diagnozė kartu su draugės ašaromis pasirodė iš tiesų bauginanti.
Vis dėlto situacija šiek tiek kitokia ir su ja rekomenduoju susipažinti ne tik moterims, bet ir vyrams, nes paskutiniais duomenimis, net 75-85 proc. žmonių yra užsikrėtę žmogaus papilomos virusu.
Kaip užsikrečiama ŽPV?
Pradėkime nuo labai paprastos informacijos. Kas tai yra ŽPV? Kaip juo užsikrečiama bei ką jis sukelia?
ŽPV – tai DNR turintis virusas. Šis, patekęs į žmogaus organizmą, įsiterpia į epitelio bazines ląsteles, kurios yra odoje ir gleivinėse. Virusas turi daugybę skirtingų tipų, tačiau yra keletas, kuriuos sutinkame dažniausiai. Nepavojingi ir sukeliantys karpas (nepereina į vėžį) - 6 bei 11 tipai. Vėžio riziką didinantys – 16 ir 18 tipai.
Pats virusas plinta ne tik lytiniu (vaginaliniu, oraliniu, analiniu), bet ir kontaktiniu būdu, pavyzdžiui, tarpvietės odai tik liečiantis su užsikrėtusio partnerio lytiniais organais. Vaikai kontaktiniu būdu neretai užsikrečia būdami didelių susibūrimų vietose – mokykloje, darželyje, žaisdami kieme, o gimdant natūraliais lytiniais takais yra tikimybė perduoti virusą ir naujagimiui.
Didžioji dalis užsikrėtimų užfiksuojama nuo 15 iki 30 metų (daugelio žmonių aktyviausias lytinio gyvenimo etapas / per pirmuosius lytinio gyvenimo metus), tačiau užsikrėtimo galimybė išlieka visą gyvenimą.
Grasina ir moterims, ir vyrams
Manau, jums kyla klausimas, ar visada pasireiškia viruso sukeliamos problemos ir kaip jas atpažinti.
Taigi viruso nešiotojai gali būti tiek vyrai, tiek moterys. Nėra jokio konkretaus laiko tarpo, per kurį pasireiškia pakitimai, todėl neįmanoma tiksliai nustatyti, kada užsikrėtėte. Svarbiau tai, kad be gydytojo pagalbos nesužinosite (reikalingi specifiniai tyrimai), ar jūs pati / pats nesate nešiotojas, nes infekcija ŽPV gali praeiti be jokių simptomų. Nuo ko tai priklauso?
Ogi nuo mūsų darbščiosios imuninės sistemos, kuri dažniausiai infekciją įveikia per vienerius dvejus metus (vėliau galima užsikrėsti pakartotinai). Vis dėlto yra dalis žmonių, kurių organizme šis virusas pasilieka (dažnai įtakos turi ir bloga bendra būklė, didelis viruso kiekis). Per visą gyvavimo organizme laiką virusas gali pasireikšti vyrų ir moterų lytinių organų, rankų, galvos, pėdų odos, burnos, nosies, išangės karpomis, jaunatvine kvėpavimo papilomatoze (labai retai), išaugomis ant balso stygų (labai retai), gimdos kaklelio, varpos ir kitomis mažiau paplitusiomis vėžio formomis (vulvos, makšties, išangės, liežuvio, tonzilių, gerklės). Pabandykime su šiais pakitimais šiek tiek plačiau.
Karpos. Odos karpas mes mažiau ar daugiau mokame atpažinti. Tai tarsi sukietėjusios odos guziukai, primenantys šašus. Visai kas kita – gleivinių karpos. „Neseniai burnoje atsirado tarsi žaizdelė, šašas, nei skauda, nei peršti. Tenka pripažinti, jog labai nemalonu burnoje jausti kažkokį darinuką it svetimkūnį. Na... atsirado ne tik burnoje... Nedingsta jau trečias mėnuo“,- vis drąsiau prašneko 38 metų vyriškis, kuris iki šiol neturėjo nusiskundimų, tačiau rastas ŽPV.
Karpos gali atsirast burnos, nosies, išangės gleivinėse, ant balso stygų bei kvėpavimo takuose (retai), tačiau labiausiai mus domina – lytinių organų karpos (kitaip kandilomos). Šios gali būti įvairaus dydžio, rožinės ar odos spalvos. Taip pat kaip iškilūs ar visai priploti guziukai (kai kur literatūroje minima „žiedinio kopūsto formos“).
Trumpai tariant, švelniai apžiūrint lyties organus paprastai įmanoma apčiuopti ir pastebėti pakitimus. Jei nejaučia diskomforto, visada tiek vyrui, tiek moteriai rekomenduojama apžiūrėti lytinius organus vieną kartą į mėnesį, tuomet pro jūsų žvitrias akis šie pakitimai tikrai nepraslys. Kartais karpos apie save praneša niežuliu, deginimu, skausmingumu. Karpų gydymas nėra sudėtingas, todėl neskubėkite išsigąsti! Skiriamas vietinis (tepalai, lakai, pleistrai su salicilo ir pieno rūgšties tirpalais, citotoksiniai preparatai), kuris tirpdo raginį sluoksnį, mažina karpų dydį ir naikina jas sudarančias ląsteles.
Chirurginis – karpos šalinamos elektrokoaguliacija, lazeriu, šaldant skystu azotu. Jei karpos išplitusios, pasikartoja – skiriami antivirusiniai vaistai bei stiprinamas imunitetas.
Vėžys. Pradėkime nuo vėžio formų, apie kurias labai mažai rašoma. Mokslininkai įsitikinę, kad ŽPV infekcija, perduodama oraliniu būdu, gali sukelti tonzilių bei gerklų vėžines ligas. Nustatyta, kad žmonės, kurie buvo užsikrėtę ŽPV, šiuo vėžiu sirgo 32 kartus dažniau negu tie, kurie neturėjo viruso. Jei oralinio sekso partneris ar partnerė nešioja ypač agresyvaus 16-ojo tipo ŽPV atmainą, gerklės vėžio atvejų padaugėja 58 kartus.
Toliau aptarkime makšties, varpos, išangės vėžį. Kadangi ši vėžio forma pastebima gan nesunkiai, gydymas pradedamas laiku. Jei pradėjote jausti skausmingumą, užčiuopiate darinį ar pastebėjote odos, gleivinių pakitimą, nedelsiant kreipkitės į gydytoją.
Ir pagaliau... moterų baime ir nerimu apipintas – gimdos kaklelio vėžys (tik 22 proc. Lietuvos piliečių žino, jog jį sukelia ŽPV). Tyrimais nustatyta, jog 50 proc. gimdos kaklelio vėžiu susirgusių moterų prieš tai nedalyvavo patikros programoje arba tikrinosi nereguliariai, nors šalyje programa buvo vykdoma. Lietuvoje dažniausiai serga 40-44 metų moterys, o kiekvienais metais užregistruojama apie 500 naujų atvejų, todėl svarbu turėti tinkamos informacijos ir apie pačią ligą, ir kaip galima jos išvengti.
Jei jūsų ŽPV tyrimai teigiami, tai dar nereiškia, kad ateityje susirgsite gimdos kaklelio vėžiu. Tiesiog turite didesnę tikimybę, jog ateityje susidursite su šia problema. Būtent 99,7 proc. gimdos kaklelio vėžio atvejų yra sukelti ŽPV. Kaip minėta pradžioje, virusas apsigyvena gleivinės ląstelėse, gimdos kaklelio plokščiajame ar liaukiniame epitelyje. Čia virusas dauginasi, žaloja ląsteles, tačiau viskas vyksta lėtai, todėl reikalinga reguliari patikra, kad laiku pastebėtume patologinius pokyčius.
Ankstyvojoje stadijoje pradėtas tinkamas gydymas užkerta kelią vėžio išplitimui bei metastazėms. Pirminėse stadijose jokie simptomai paprastai nepasireiškia. Vėliau atsiranda vaginalinis kraujavimas tarp menstruacijų, įvairaus stiprumo skausmas lytinio akto metu. Papildomai gali pasireikšti apetito praradimu, svorio mažėjimu, bendru silpnumu, dubens, nugaros, kojų skausmais ir kt. Išplitus metastazėms į kitus organus, prasideda šių funkcijos sutrikimai.
Kaip gydoma?
Gydymas priklauso nuo vėžio vietos, dydžio, išplitimo į limfmazgius ir kitus organus (metastazės). Dažniausiai taikomas chirurginis gydymas, kuris gali būti derinamas su spinduliniu. Kadangi vėžio gydymo schemos įvairios bei taikomos individualiai, iškart pereikime prie prognozės (akcentuojamas gimdos kaklelio vėžys dėl didelio atvejų skaičiaus):
I stadija – 5 metus po gydymo pasveiksta 70-95 proc. ligonių;
II stadija - 5 metus po gydymo pasveiksta 60-90 proc. ligonių;
III stadija - 5 metus po gydymo pasveiksta 30-50 proc. ligonių;
IV stadija - 5 metus po gydymo pasveiksta 20-30 proc. ligonių.
Kaip matote, kuo anksčiau nustatoma liga, tuo didesnė tikimybė išgyventi.
Kaip apsisaugoti?
Po tokios gausybės informacijos, manau, iškilo dar vienas, bet ne mažiau svarbus klausimas – ar galima apsisaugoti nuo ŽPV sukeliamų karpų bei vėžio?
„Ar aš užsikrėčiau, nes mylėjomės be prezervatyvo?“,- neretai klausia jaunos merginos, kurios sužino apie ŽPV infekciją. Šiuo atveju prezervatyvas nėra 100 proc. apsauga nuo ŽPV infekcijos, nes plinta ir kontaktiniu būdu, liečiantis partnerių odai, tačiau jis šiek tiek apsaugo makšties gleivinę bei varpos galvutę. Vis dėlto dauguma gydytojų teigia, jei vienas iš partnerių turi ŽPV, nereikia imtis papildomų saugojimosi priemonių, nes ŽPV paplitimas labai didelis ir nežinia, ar partneris/ė jo apskritai neturi.
Visai kas kita, jei turite ne vieną partnerį/ę. Tuomet prezervatyvas atlieka apsauginė funkciją ir nuo lytiniu keliu plintančių venerinių ligų (ŽIV, infekcijų, hepatito B, C ir kt).
Kitas būdas – vakcina. Tai abiejų lyčių profilaktinė priemonė. Skiepytis galima nuo dažniausiai sutinkamų tipų (6, 11, 18 ir 16). Tai daryti reiktų dar prieš lytinius santykius, nes dažnai užsikrečiama pirmaisiais lytinio gyvenimo metais, jei buvo keletas seksualinių partnerių. Įsivaizduokite ir kitą situaciją: jums buvo nustatytas 6-ojo tipo ŽPV, tačiau nėra vėžį sukeliančių tipų. Tokiu atveju taip pat naudinga pasiskiepyti, norint išvengti 16 ir 18 tipų ŽPV infekcijos.
Ši vakcina turi ne tik pliusų, bet ir nedidelių minusų: skausmas, patinimas ir paraudimas injekcijos vietoje, karščiavimas, pykinimas, galvos svaigimas, vėmimas ir alpimas. Šie nusiskundimai nesitęsia ilgai ir viskas grįžta į savo vėžes. Vis dėlto yra vienas didelis „bet“ – net pasiskiepijus rekomenduojama profilaktiškai tikrintis, nes skiepai neapsaugo nuo visų ŽPV tipų, todėl galimybė susirgti išlieka, tačiau mažesnė.
Taigi šįkart pabandėme sutraukti nemažą dalį informacijos į vieną straipsnį apie ŽPV. Tikiuosi dar kartą mokslu įrodėme sau, kad nerimas ir išgąstis dažnai kyla tiesiog iš nežinojimo, o gydytojas yra jūsų pagalbininkas tik tuomet, kuomet jūs pats rūpinatės savo sveikata.
Aranta Būtautaitė - Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos fakulteto V kurso studentė bei LSMU SMD Seksualinės sveikatos būrelio įkūrėja nuo šiol kas savaitę skatins diskutuoti, supažindins su požiūriu pasaulyje ir moksline informacija apie seksualinę sveikatą. Skilties „Tavo seksualinė sveikata“ tikslas – medicinos ir psichologijos žiniomis paremtas lytinis švietimas įvairiomis seksualinės sveikatos temomis, kaip lytiniai santykiai, lytinė elgsena, nėštumas, vaisingumas, gimimų kontrolė ir kontracepcija, hormonų bei patologinių organizmo būklių įtaka seksualiniam potraukiui, nepageidaujamas vaistų poveikis ir daugybė kitų.
Diskutuokime - jūsų minčių ir pasiūlymų dėl būsimų temų, aktualių problemų lauksime komentaruose arba adresu bendraukime@lrytas.lt.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
