Pradėsime nuo sistemos, kurios veikimas kartais labai sunkiai suprantamas, tačiau pabandykime viską išnagrinėti itin paprastais žodžiais. Tai – endokrininė sistema, kuri susideda iš liaukų bei išskiriamų hormonų. Didžiausias pokytis nėštumo metu – 16 savaitę pradedanti funkcionuoti placenta. Ji perima geltonkūnio funkciją sekretuoti progesteroną, papildomai išskirdama chorioninį gonadotropiną - hormoną, kuris laikomas „nėštumo hormonu“.
Būtent nėštumo testas pagamintas „yra ar nėra“ šio hormono principu, tačiau vien pasitikėti testu, jei jaučiate organizmo pokyčius, negalima. Būtina kreiptis į gydytoją, kuris turi galimybę ištirti visokeriopai.
Kitas hormonas – placentinis laktogenas, kuris skatina pieno liaukos formavimąsi (didėja krūtys). Galų gale, vienas svarbiausiųjų – estrogenas: padidėja odos, spenelių pigmentacija, skatina krūtų brendimą, didina vandens susilaikymą organizme bei aktyvina baltymų gamybą, kurių reikia daugiau moters kūnui bei vaisiui. Pasikeičia ir kitų, mažesnių liaukų aktyvumas, o poveikį į visas organizmo sistemas nagrinėsime toliau.
Šalinimo sistema. Praėjusiame straipsnyje minėjau, jog susilpnėja lygiųjų raumenų susitraukimai, kitaip – peristaltika. Prie šio faktoriaus dar pridėkime cirkuliuojančio kraujo tūrio padidėjimą bei šlapimtakių spaudimą didėjančia gimda ir turime didelę tikimybę susirgti pielonefritu. Tai inkstų šlapimo nutekėjimo struktūrų uždegimas.
Peržvelgsime simptomus, nes labai svarbu laiku kreiptis į gydytoją: karščiavimas virš 38,5° C, šaltkrėtis, skausmas juosmenyje, pykinimas, raumenų skausmas,apetito nebuvimas, vėmimas, viduriavimas, galvos skausmas, skausmingas šlapinimasis, dažnas šlapinimasis, nenumaldomas noras šlapintis, diskomfortas virš gaktinės sąvaržos.
Taip pat dėl kraujotakos spaudimo inkstuose padidėja filtravimo greitis, todėl šlapime galima rasti gliukozės, baltymų ir eritrocitų, kas nesant nėštumui - patologija. Dar vienas įsimintinas dalykas, jog norą dažnai šlapintis sukelia ne infekcija, o gimdos spaudimas į šlapimo pulse.
Lytinių organų pokyčiai, tokie kaip makšties paburkimas, gimdos dugno aukštis, gimdos kaklelio spalva, konsistencija, pozicija, kiaušidžių ir kiaušintakių vieta – padeda gydytojui orientuotis situacijoje, koks tolimesnis nėštumo priežiūros planas. Vis dėlto, yra pokyčių, kuriuos moteris gali įvertinti ir pati, t.y. pagausėjusios išskyros iš makšties. Jos išlieka skaidrios ir be kvapo, tik jų kur kas daugiau. Bet koks pakitimas – priežastis kreiptis į gydytoją, ypač jei išskyrų pagausėja staiga, jos yra gleivių pavidalo, vandeningos ar kraujo spalvos, – tai gali būti priešlaikinio gimdymo ženklas.
Ne paslaptis ir tai, kad daugybę sunkumų kasdienybė kai kurioms moterims sukelia svorio prieaugis. Nors medžiagų apykaita suaktyvėja, moteris priauga, ar net teisingiau būtų sakyti – įgauna didesnį svorį dėl vaisiaus, vaisiaus vandenų, padidėjusio cirkuliuojančio kraujo tūrio bei audinių skysčio, didėja gimda bei krūtys. Keičiantis svorio centrui progresuoja lordozė (stuburo išlinkimas į priekį, šiuo atveju ties juosmeniu), todėl reikia nepamiršti mankštintis. Na, o sąnariai, kurie prieš nėštumą buvo nepaslankūs, gali įgauti 1mm laisvumą. Dažniausiai kaip pavyzdys minima gaktinė sąvarža.
Lieka tik paminėti odos ir krūtų pokyčius. Atsiranda odos strijos pilvo, krūtų, šlaunų srityje, kurios po nėštumo neišnyksta. Strijos atsiranda dėl jungiamojo audinio elastingumo savybės prisitaikyti prie didėjančių apimčių. Norint išvengti strijų rekomenduojama mankšta, normali mityba, jog būtų pasiektas optimalus nėščiosios svoris.
Taip pat padidėja odos pigmentacija. Kuriose vietose labiausiai? Gana dažnai atsiranda tamsesnė druželė vertikaliai per vidurį moters pilvo srityje bei padidėjusi pigmentacija nosies ir skruostų srityje. Pigmentinės dėmelės dingsta po nėštumo, tačiau gali pasikartoti kito nėštumo metu.
Visi pokyčiai, kuriuos aptarėme dviejų dalių straipsnyje, verti dėmesio, tačiau reikia vengti nereikalingo nerimo. Kreiptis į gydytojus reikia tuomet, kai jūsų savijauta ir fiziologiniai pokyčiai nėštumo metu pradeda smarkiai varginti ar neatitinka normos. Tad dar kartą linkiu prižiūrėti save ir savo kūną, nes nėštumas jam – tikras išbandymas.
Aranta Būtautaitė - Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos fakulteto V kurso studentė bei LSMU SMD Seksualinės sveikatos būrelio įkūrėja nuo šiol kas savaitę skatins diskutuoti, supažindins su požiūriu pasaulyje ir moksline informacija apie seksualinę sveikatą. Skilties „Tavo seksualinė sveikata“ tikslas – medicinos ir psichologijos žiniomis paremtas lytinis švietimas įvairiomis seksualinės sveikatos temomis, kaip lytiniai santykiai, lytinė elgsena, nėštumas, vaisingumas, gimimų kontrolė ir kontracepcija, hormonų bei patologinių organizmo būklių įtaka seksualiniam potraukiui, nepageidaujamas vaistų poveikis ir daugybė kitų.
Diskutuokime - jūsų minčių ir pasiūlymų dėl būsimų temų, aktualių problemų lauksime komentaruose arba adresu bendraukime@lrytas.lt.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
