* Svarbu kalbinant kūdikį sugauti jo žvilgsnį ir bendravimo metu palaikyti kontaktą akimis. Tai skatina kūdikio dėmesį, moko fiksuoti žvilgsnį. Matydamas suaugusiojo artikuliaciją (lūpų judesius), vaikas gali lengviau pakartoti girdimus garsus.
* Šypsotis ir judinti galvą kalbant su kūdikiu. Emocingas bendravimas skatina kūdikio susidomėjimą, lavina socialinius įgūdžius.
* Supažindinti su naujais garsais, taktiliniais pojūčiais (šiurkštus, slidus paviršius, šaltas prisilietimas). Kalbinant kūdikį keisti balso intonacijas. Daugelis mamų instinktyviai kalba su vaikais pabrėžtinai aukštu balsu. Nustatyta, kad naujagimio akustinio suvokimo sistema ypač jautri aukštiems dažniams.
* Kalbinti kūdikį jo tariamais garsais. Tariamą garsą reikėtų pakartoti keletą kartų. Toks bendravimas skatina kūdikį mėgdžioti.
* Įvardinti aplinkoje esančius daiktus, atliekamus veiksmus. Kalbėti apie tai, ką konkrečiu metu darote.
Žaislai ir žaidimai Vaikas lavėja ir bręsta žaisdamas. Žaidimo metu lavėja vaiko mąstymas, dėmesys, judesių tikslumas, akies–rankos koordinacija, gebėjimas bendrauti, atsiranda pasitikėjimo savimi jausmas. 0-6 mėn. vystosi rega, klausa, lytėjimas. Svarbiausia, kad vaikas girdėtų aplinkinių kalbą ir gautų pakankamai kinestetinių pojūčių, jaustų įvairių faktūrų medžiagos prisilietimą. Iki 3 mėn. vaikas iš visų aplinkoje esamų daiktų geriausiai fiksuoja žmogaus veidą. Jam įdomu stebėti besikeičiančią veido išraišką, todėl su vaikučiu reikėtų žaisti jį kalbinant, juokinant, čiūčiuojant. Kuo dažniau vaikas girdi aplinkos daiktų pavadinimus, tuo anksčiau jis pradeda sieti daiktą ir žodį. Pirmasis žaislas galėtų būti plastikinis žiedas (apie 3 mėn.). Iš pradžių vaiko rankos judesiai yra nekoordinuoti, jis tik manipuliuoja žaisliuku, vėliau mokosi jį perimti iš vienos rankos į kitą. Kitas naudingas žaislas – veidrodis. Stebėdamas savo atvaizdą vaikutis dar nesupranta, kad mato save, bet daugeliui – tai labai įdomus užsiėmimas. 6–12 mėn. įvyksta daug pasikeitimų kūdikio gyvenime: jie išmoksta sėdėti, ropoti, pradeda valgyti įvairesnį maistą. Lavėjanti koordinacija, motorinis aktyvumas, leidžia atlikti sudėtingesnius judesius ir žaisti įvairesnius žaidimus. Nuo 6 mėn. galima duoti barškučius, „piramides“. Kai vaikas pradeda sėdėti, galima žaisti su kamuoliu (ridenti ir skatinti stebėti, kur jis juda). Apie 7 mėn. vaikučiai susidomi smulkiais daiktais. Jų dėmesį patraukia megztinio sagos, siūleliai, kuriuos jie bando imti dviem pirštais. Šiame amžiuje tinka įvairių geometrinių formų kaladėlės, kurias reikia surinkti ir sudėti į dėžutę. Maždaug 9 mėn. vaikams patinka veikla, kai galima spausti, sukti, traukti. Lavėja rankos riešo judesiai, erdvės suvokimas. Šiame amžiuje galima duoti didesnius ir mažesnius indelius, kurie telpa vieni į kitus. Kai vaikui sukanka 12 mėn., daugelis tėvų pastebi, kad jis nustoja domėtis žaislais. Taip atsitinka todėl, kad mažylis pradeda mėgdžioti tai, ką mato darant kitus. Labiausiai patinka indai, įrankiai, telefonai ir kiti realūs daiktai. Svarbu, kad toks žaidimas būtų saugus. Vaiko įgūdžiai lavėja daug kartų atliekant tą patį veiksmą, todėl jie nepailsta dėti vieną kaladėlę ant kitos ir jas griauti. Kokie žaidimo įgūdžiai atsiranda pirmaisiais metais?
* Nusitraukia skepetėlę, kuri trukdo matyti.
* Ištraukia daiktą iš atidarytos dėžutės.
* Deda daiktus į dėžutę.
* Perima daiktą iš vienos rankos į kitą, kad galėtų paimti dar vieną.
* Randa po dėžute paslėptą daiktą.
* Užmauna žiedą ant stovelio.
* Parodo kūno dalis.
* Deda vieną kaladėlę ant kitos.
* Verčia knygos lapus.
* Skirtingomis rankomis atlieka skirtingus judesius (laikosi įsikibęs ir kelia žaislą).
* Ieško paslėpto daikto.
* Ridena kamuolį ir t. t.
Taigi baigiant pirmuosius metus kūdikio tariami garsai ir žodžiai tampa bendravimo priemone. Jis daug supranta ir yra pasirengęs tolesniam kalbos mokymuisi. Pamėginkite atsakyti į žemiau pateiktus klausimus:
(0–6 mėnesių)
ar vaikas reaguoja į triukšmą? ar suka galvytę garso link? ar atsako šypsena į kalbinimą? ar daug kartų taria tuos pačius garsus (guguoja, čiauška)? ar adekvačiai reaguoja į balso intonacijas?
(6–12 mėnesių)
ar reiškia savo norus garsu ar gestu? ar taria tęsiamus ir nutrūkstančius garsus, jų junginius? ar kalbiniais garsais stengiasi atkreipti jūsų dėmesį? ar supranta kasdienės aplinkos daiktų pavadinimus („batas“, „lempa“), ar juos parodo? ar taria nors keletą trumpų žodelių („ate“, „au“, „mama“, „tete“)?
Jei į daugelį klausimų atsakėte neigiamai, pasitarkite su pediatru ar šeimos gydytoju. Svarbu įsitikinti, ar vaikutis normaliai girdi, įvertinti jo psichomotorinę raidą. Šiuo metu daugelyje poliklinikų veikia vaikų vystymosi sutrikimų ankstyvosios reabiliacijos tarnybos (ART), kuriose dirbantys specialistai (logopedai, kineziterapeutai) suteiks reikalingą pagalbą.
Vilma Makauskienė yra logopedė ekspertė
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
