Technologijų edukologijos magistrantūros studijų programa skirta rengti edukologijos magistrus, gebančius dirbti pedagoginį ir tiriamąjį darbą bendrojo ugdymo ir aukštosiose mokyklose bei kitose mokslo institucijose. Technologijų edukologijos magistrai atlikdami tiriamąją pedagoginę praktiką, tobulindami savo žinias, įgūdžius, bei gilindami pedagogines kompetencijas, įvairiomis temomis skaito paskaitas studentams, bei katedros socialiniams partneriams.
Šią specialybę pasirinkusių magistrančių Jūratės Butkutės ir Vidos Baliunienės įsitikinimu, šiuolaikinis technologijų mokytojas privalo jausti jaunimo, mados, šiuolaikinės buities pulsą, sieti naujas ir senas tradicijas. Mokytojas turi ne tik gerai įvaldyti įvairias technologijas, bet ir būti išprusęs įvairiose srityse. Ypač etnokultūros srityje, suprasti, kad liaudies kultūra – tai neišsenkantis kūrybos šaltinis. Mokytojas privalo ne tik išmokyti vaiką tam tikrų dalykų, bet ir ugdyti jo pasaulėjautą, lavinti mąstymą.
Ugdant asmenybę svarbu sudaryti sąlygas plėtotis vaikų iniciatyvumui, sumanumui bei kūrybingumui. Nuo mokytojo asmeninių savybių, charakterio bruožų, profesinės kompetencijos bei gebėjimų priklauso jaunosios kartos ugdymo efektyvumas. Autorės Vait (2008) manymu, mokytojas turėtų nuolatos siekti veiksmingumo ir paprastumo. Vienas svarbiausių ugdymo darbo elementas – entuziazmas.
Mokytojas turi būti lankstus ir suvokiantis, nuolat besidomintis mokymo naujovėmis, nuolat besimokantis, tiriantis savo veiklą ir kuriantis savas teorijas, kaip tobulinti savo mokymą ir veiklą klasėje, turi būti įdomus savo mokiniui kaip asmenybė: daug žinantis, apsiskaitęs, besidomintis ne vien tik savo mokomuoju dalyku, turintis įdomų vidinį pasaulį, patrauklus ir paskatinantis savo asmeniniu pavyzdžiu. Mokytojui svarbu įdiegti kiekvieno mokinio pasitikėjimą savo jėgomis, sukurti klasėje tokią atmosferą, kur kiekvienas jaustųsi svarbus. Mokykloje gali dirbti mokytojai – mylintys vaikus, vaikai labai jautrūs apgaulei, jie puikiai jaučia nuoširdumą. Magistrantės savo baigiamuosius darbus sieja su kūrybiškumo bei paauglių dorovinių vertybių ugdymo ypatumais. Magistrančių požiūriu, technologijos – labai palanki ir dėkinga disciplina dorovinių vertybių ugdymo integracijai. Technologijų mokytojo uždavinys – orientuoti mokinį ne tik į proto, mąstymo, sugebėjimų sklaidą, bet ir į dvasinių vertybių pasaulį, kurio pažinimas padeda pajusti gamtos, žmogaus elgesio grožį, atrasti žmogaus kūrybinio aktyvumo prasmę, ugdyti glaudžius santykius su kitu žmogumi.
Kiekvienas esame su įgimtu poreikiu kurti visumą, darną ir grožį. Technologijų mokytojas turi motyvuoti mokymuisi moksleivius taip, kad jie mėgautųsi mokymosi procesu ir tuo pačiu lavintų savo kūrybingumą bei atskleistų savo individualumą. Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklose pagrindinis kūrybingumo ugdymas tenka technologijų dalykui, turinčiam esminę įtaką. Technologijų kursas sudaro galimybes suvokti socialinio gyvenimo sričių sudėtingumą, atskleisti darbo ir buities formų istorinį, socialinį bei kultūrinį sąlygotumą ir įvairovę.
Teorinis kursas turi būti jungiamas su praktinėmis užduotimis. Parengtos užduotys turi skatinti mokinių kūrybinius ieškojimus, ugdyti jų meninį skonį, pagarbą menui ir asmeniui. Kai mokinys pajus teorijos sąsają su praktinėmis užduotimis, tik tada įgytos žinios pasieks suvokimo lygį ir žadins norą ieškoti bei kurti.
Ugdyti kūrybingumą itin svarbu šiuolaikiniame nuolat ir sparčiai besikeičiančiame pasaulyje. Ugdydami galime atskleisti mokinio lyderio potencialą, gebančio generuoti ir įgyvendinti naujas idėjas, greitai ir efektyviai prisitaikyti prie kintančių išorinių sąlygų. Pasak dr. Guy Claxton (2012), kūrybingumas yra esminis elementas to, kaip jauni žmonės sutinka 21 amžiaus jiems mestus iššūkius. E. de Bono 2009 metais išrinktas ES kūrybiškumo metų ambasadoriumi teigia, kad kūrybiškumas – ne talentas, o įgūdis ir pateikia Didžiosios Britanijos patirtį, kad kūrybingo mąstymo, kaip atskiros disciplinos, mokymas mokykloje, vaikų mokymosi rezultatus visose kitose disciplinose pagerina nuo 30 iki 100 proc.
Pasak jo, kūrybiški, ne tik galime, bet ir turime būti visi, nes tik taip visa visuomenė, o ne vien atskiri individai į gerą keis mus supantį pasaulį. V. Daujotytė (2010) teigia, kad šiandien su kūrybingumu vis labiau siejama žmonijos perspektyva. Ateitis priklausys nuo to, kiek turėsime kūrybingų, kūrybiškai pasaulyje veikiančių žmonių, sugebančių kelti idėjas ir formuoti alternatyvas.
II kurso magistrantės – Jūratė Butkutė ir Vida Baliunienė patirtį studijuojant LEU Technologijų edukologijos studijas vadina „vartais“ kūrybingumo plėtrai bei mokinių vertybių ugdymui. Pasirinkti technologijų edukologijos studijas skatino ir traukė disciplinos humaniškumas. Studenčių įsitikinimu ši sritis davė labai daug, padėjo atsiskleisti kaip asmenybėms. Pasak magistrančių: studijuodamas LEU sugeri dalį ten viešpataujančio savitumo, kurio dėka formuoji deramą savivertę.
Kompetentingas Technologijų ir technologinio ugdymo katedros personalo sukurta puiki edukacinė aplinka, visapusiškai paruošia dirbti mokytojais. Edukologijos studijos yra naudingos ne tik dėl profesinės, bet ir asmeninės patirties, kurią galima pritaikyti gyvenime, bendraujant su įvairiais žmonėmis, socialinėmis grupėmis bei jų problemų sprendimo būdais.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
