Čia būtų dar pusė bėdos. Tačiau dabar ne tik tarp jaunimo gyvuoja tendencija: būti „chroniškos depresijos būsenoje“. Ir čia dar būtų pusė bėdos. Bet kai žinomų žmonių liūdnu pavyzdžiu paseka iš karto dar keli eiliniai žmonės...
Nors, anot specialistų, iš tikrųjų depresija kartais atsiranda ne tiek dėl vidinės būsenos, kiek patys jauni žmonės susikuria ją ir platina socialiniuose tinkluose: pasivadina slapyvardžiais, kurie asocijuojasi su mirtimi, patalpina niūrių paveikslėlių, vos ne laidotuvių muziką primenančių melodijų, kviečia prisijungti tuos, kuriems „iš esmės nėra ko prarasti“, tuos „kurie yra ilgalaikėje depresijoje“. Daugumos tų žmonių ir tekstai tiesiog alsuoja mirtimi: „Gyvenimas prarado bet kokią prasmę“, „norisi užmigti ir niekada nebeprabusti“, „daugiau nesinori nieko“ arba „mano nuotaika tokia, kad norisi nusišauti!“
Išliekite tik geras mintis laiškuose savo artimiems žmonėms
Žmogus, kuris tik prie minutę parašė, kaip jam įgriso iki gyvo kaulo gyvenimas, tačiau čia pat pasirengęs bendrauti su atsitiktiniais ir visai nepažįstamais žmonėmis. O tai reiškia, kad jis aštriai jaučia vienatvę, dėmesio, draugų stygių. Blogiausias šios situacijos scenarijus: sutirštinus spalvas iš tikrųjų pulti į depresiją ir nedviprasmiškai užsiminti aplinkiniams apie kitą, geresnį gyvenimą Anapilyje. Nes baisiausia depresijoje – kai žmogus užsisklendžia savyje, kai iš esmės neįmanoma suprasti, kas vyksta su juo, nes jis pats nenori dalintis savo mintimis. Ir kuo ilgiau tokia būsena užsitęsia, tuo sunkiau žmogui iš jos išsikapstyti, tuo įvyksta didesnis atitrūkimas tarp jo ir realaus pasaulio.
Taip dažnai ne vieną priveda prie depresinės būsenos, suteikia beprasmiškumo pojūtį dėl savo būties ir egzistencijos. Kaip tuo atsikratyti? Pirmiausiai reikėtų pasakyti sau: „Praeitis praeityje, o ateitis dar neatėjo“. Tai laikas, kai galima surinkti, surūšiuoti, padaryti tvarką ir susidėti ant lentynėlių visas savo geras vidinės būsenos atsargas, kurias sukaupėte iki šiol. Todėl nuostabu, kuriems užtenka jėgų tokiais momentais išlieti savo geras mintis, šilumą ir prisiminimus socialiniuose tinkluose arba laiškuose savo artimiems žmonėms, draugams. Tai suteikia ne tik pasitikėjimo, bet ir stimulo, kad tie metai pragyventi ne veltui.
2020 metais depresija taps „žudike Nr.1“
Tačiau nepaisant šių optimistinių gaidelių, Tarptautinė sveikatos organizacija (TSO) pavadino depresiją „XXI amžiaus maru“. Ir tai – ne metafora. Ir nors terminas „depressio“ (kilęs iš graikų kalbos žodžio „slopinimas“, „malšinimas“ ) atsirado palyginti neseniai, tik XIX amžiuje, pati liga šliaužia per pasaulį tarsi epidemija. Dabar ji lenkia įvairiausias ligas, privedančias žmogų prie invalidumo ar net mirties.
TSO duomenimis, kasmet pasaulyje padaugėja žmonių, linkusių į depresiją, vidutiniškai 120 milijonų. Kasmet dėl klinikinės depresijos mėgina nusižudyti ar nusižudo 850 mln. žmonių. Todėl sveikatos organizacijos atstovų tvirtinimu, 2020 metais depresija taps „žudike Nr. 1“. Negana to, kasmet vis jaunesnių žmonių suserga šia negailestinga liga! Ne tik dvidešimtmečiai, bet net ir mažamečiai vaikai. Vien Didžiojoje Britanijoje šia liga serga kas dešimtas vaikas, o Vokietijoje kas trečia 14-16 metų moksleivė.
Tuo tarpu JAV vaikiškos depresijos tempai, kuriuos paskelbė psichiatrai, dr. George B. Murray ir dr. Melody A. Fortenberry, sukrėtė visuomenę: kasmet jų padaugėja 23 proc.! Dar daugiau: depresija pradėjo sirgti net gyvūnai. Kaip bebūtų keista, bet ši amžiaus liga pirmiausiai kerta išsivysčiusioms šalims. Harvardo universiteto (JAV) mokslininkai atliko tyrimą ir išsiaiškino, kad labiausiai linkę į depresiją olandai – 33 proc., prancūzai – 32 proc., amerikiečiai – 30 proc.
O priežastis susirgti depresija gali būti bet kas: ir stresai, ir vienatvė ir paveldėjimas, ir skyrybos, ir artimų žmonių netektis. Galų gale paprasčiausia kasdienybė, kurioje vis mažiau žmogiškos šilumos ir vertybių. Todėl sunku apčiuopti ir ligos pradžią. Susidaro įspūdis, kad tai kažkoks nematomas žudikas iš baisaus trilerio paskelbė karą ne tik visai žmonijai, bet ir viskam, kas gyva.
O prie žmogaus depresija prišliaužia kaip kokia pabaisa. Atrodo tik vakar žmogus svajojo, kūrė planus, tryško energija darbe ir kvatojo su draugais, o šiandien staiga pajuto nuovargį! Nespėjo žmogus pats iš savęs pasijuokti: „Girdi, kas gi čia su manimi darosi“, jis ima jaustis tarsi sudaužytas, atsiranda visiškas abejingumas ir apatija aplinkai, darbas tampa vien kančia ir vergove, nebeteikia džiaugsmo ir bendravimas su draugais, t.y., dar vakar tryškusiam gyvenimo džiaugsmu žmogui šiandien jau nieko nebesinori. Nebesinori dirbti ir mėgstamo darbo, susitikti su draugais, net nebesinori daryti tai, ką privalu daryti: valgyti, praustis, atsiliepti į telefono skambutį.
Viskas įvyksta taip greitai, kad žmogus net nespėja suprasti to „nebesinori“ priežasčių, kaip jis jau nieko nebegali: jaučiasi silpnas, bejėgis ir su baisumu pajunta, kad gyvenimas slysta jam iš po kojų.
Negailėkite pastangų, kad jūsų gyvenimas būtų įdomesnis ir pilnavertis
Visa tai – savotiškas atsiskaitymas už beprotišką gyvenimo ritmą ir nuolatinius stresus. Nuovargis gali tapti rimta problema bet kuriam žmogui. O dabar chroniškas nuovargis yra viena iš labiausiai paplitusių psichinių negalavimų.
Depresija – tai liga, negailestingai įsibraunanti į žmogaus kūną ir sielą. Paprastai ji atsiranda pamažu, tačiau kartais ir netikėtai. Kai žmogus ima jausti ne tik nuolatinį energijos stygių, greitai pavargsta, bet ir sutrinka miegas, sumažėja svoris, skauda raumenys ir galvą. Šie simptomai – tai vadinamasis emocinio sudegimo sindromas. O chronišką nuovargį gali sukelti virusinės infekcijos. Todėl pirmiausiai reikia atlikti išsamų medicininį tyrimą ir išsiaiškinti priežastis. O jei sveikatos tyrimo rodikliai normos ribose, vadinasi, reikėtų pradėti kovoti su šiuo negalavimu savo jėgomis: fizinis aktyvumas padeda žmogui atstatyti energiją, sumažina kraujospūdį ir pašalina nerimo jausmą.
Todėl stenkitės kasdien sportuoti arba tiesiog atlikti paprastus fizinius pratimus. Žinia, teisinga mityba ir sveikas maistas taip pat suteikia žmogui reikalingos energijos ir aktyvina medžiagų apykaitą.
Psichologinių problemų gali turėti beveik kiekvienas, todėl reikia išmokti jas spręsti ir neleisti joms kauptis. Mat nuolatinis jaudinimasis, įtampa ir stresas sekina energijos atsargas ir būtent tai veda prie chroniškos depresijos atsiradimo. Kartais labai naudinga nuo visko atsijungti, kurį laiką nieko nedirbti, pamiršti visas problemas ir atsipalaiduoti.
O miego stygius – dar viena chroniško nuovargio priežastis. Ne kas kita, o tie patys stresai ir įvairūs išgyvenimai ir priveda prie nemigos. Todėl pasistenkite atsikratyti blogų minčių prieš miegą, bet pamėginkite apsieiti be migdomųjų ir alkoholio, nes po kiek laiko jie nebepadės. Tiesiog stenkitės pasisemti daugiau teigiamų emocijų iš aplinkos, negailėkite pastangų, kad jūsų gyvenimas būtų įdomesnis ir pilnavertis. Tik tokiais atvejais gali pavykti atsikratyti depresinės būsenos. Bet čia vienas iš lengviausių atvejų.
50 proc. linkusių į depresiją žmonių nesikreipia į gydytoją
O vienas iš blogiausių ar sunkiausių – tai nesibaigiantys vizitai pas gydytojus psichiatrus. Tūkstančiai žmonių, patekusių į depresijos gniaužtus, gali patvirtinti, kad tuos ėjimus jie laiko pasisekusiais tais atvejais, jei patenka į kompetentingo, išmanančio ir puikaus specialisto rankas. Tačiau ne vienas gydytojas tik pribaigia žmogų, paskelbęs jam vien šykščią diagnozę ir išrašęs krūvą vaistų, kainuojančių mažiausiai kelis šimtus litų.
Tačiau liga taip ir lieka žmogaus viduje, kankindama jį savo proveržiais ir paaštrėjimais. Kol galų gale visa tai gali baigtis neįgalumu ar net sąskaitų suvedimu su gyvenimu. Na, o ką veikia medicinos mokslas? Medicina ieško priežasčių ir gydo. Tyrinėjami ir analizuojami simptomai. Kuriamos naujos teorijos. O farmacijų kompanijos sukuria vis naujų antidepresantų ir trankvilizatorių.
Tuo tarpu psichiatrai ir psichoterapeutai išmėgina vis naujus praktinius grupinius ar individualius gydymo metodus. Psichoanalitikai aiškinasi vidinius žmogaus mechanizmus ir emocijas. Ekstrasensai valo auras. Aiškiaregiai ir šamanai numato šią ligą ir bando išvalyti nuo jos visą pasaulį. Žinoma, gal kuris nors iš jų ir pasieks teigiamų rezultatų.
Tačiau naujausiais tarptautinės sveikatos organizacijos duomenimis, jau 2020 metais depresija atsidurs antroje vietoje tarp pavojingiausių žmonijai ligų po širdies kraujagyslių. Ir taps masinės narkomanijos, neįgalumo ir mirtingumo priežastimi. Kad šios ligos sunkesnė forma kol kas nenugalima, liudija ir tai, kad dabar ligonis, anot leidinio „Globes“, nesulaukdamas medicinos pagalbos, visuomenės palaikymo ir supratimo, iš nevilties pasineria į vienatvę, ieškodamas šios problemos priežasčių savyje arba įsmeigęs akis į kompiuterio ekraną. Todėl nėra ko stebėtis, kad net 50 proc. linkusių į depresiją žmonių apskritai nesikreipia į gydytoją. Vadinasi, jie netiki, kad sulauks pagalbos, kad jiems padės.
Išeitis viena: ieškoti šiltų kontaktų tarp žmonių
Nereikia giliai kapstytis, tačiau atkreipkite dėmesį į tai, kaip pasaulio mokslininkai: biologai, sociologai, fizikai, ekonomistai dabartinės griaunančios krizės sąlygomis ėmė vis dažniau remtis vadinamosios Plaštakės efektu. Kitaip tariant, atkakliai primena sau ir mums, kad vis dar gyvename nedalomame pasaulyje, susijusiame su bendra erdve ir vieningais harmonijos įstatymais. Todėl jei plaštakė, paplasnojusi savo sparneliais, tarkime, sugriautų tą harmoniją Graikijoje, tai atsilieptų ir kitoms pasaulio šalims. O jei visa žmonija prarastų bendras vertybes, jungiančias jas į vieną gyvą organizmą, tai ir atskira asmenybė, praradusi bet kokį tikslą ir savo gyvenimo prasmę, nugrimztų į vidinę tuštumą, kurioje ir atsiranda depresija.
Štai kodėl rimti specialistai pirmiausiai siūlo tokią išeitį: ieškoti šiltų kontaktų tarp žmonių. Todėl ir minėti psichiatrijos daktarai Murray ir Fortenberry siūlo gydyti nuo depresijos ne atskirai vieną žmogų, o visą visuomenę, provokuojančią šią ligą savo agresyvumu ir nepasitenkinimu.
Tuo tarpu Austrijos Vienos universiteto psichiatrijos profesorius Viktoras Franklas tvirtina, kad vienas žmogus, kapstydamasis pats savyje, tik sustiprina depresiją. Jis tarsi veržiasi per neužrakintas duris, nesuprasdamas, kad durys atsidaro ne į išorę, o į vidų.
O juk tiek nedaug tereikia, užtenka vienos frazės iš Biblijos: „Pamilk savo artimą, kaip pats save!“... Ir tuo išgelbėsite ne tik save, savo artimą, bet ir visą žmoniją. Nuo visų epidemijų, tarp jų ir nuo „XXI amžiaus maro“.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
