Kodėl taip yra? Dažnai specialybės, kurių negirdime kasdien ir ne itin suprantame jų pavadinimus, turi didelę paklausą. Juk tokių profesijų specialistų trūksta, todėl jiems yra daugiau šansų susirasti darbą.
Štai išvardinsiu keletą specialybių, kurios nėra populiarios, o ir stojant į jas reikia įdėti nemažai pastangų. „Mechatronika ir robotika“, ar tokia, atrodo, suprantama, bet reta specialybė kaip archeologija arba archyvistika? Abiturientai dažniausiai bijo tokių pavadinimų, manydami, jog specialybė – tikras kosmosas. Tačiau vertėtų aiškiai išsiaiškinti, ką šis pavadinimas reiškia ir kokios programos yra studijuojamos. Dažnai retos specialybės turi kur kas didesnę paklausą už tas, kurios visiems žinomos, pavyzdžiui, medicina, teisė, socialiniai mokslai.
Tačiau ar tai reiškia, jog būsimieji teisininkai ir medikai gali jaustis kaip skruzdėlės po dideliais žmonių batais? Taip nebus tuo atveju, jeigu žmogus renkasi profesiją pagal savo norus, vidinį balsą bei – labai svarbu – sugebėjimus. Jeigu jaunas žmogus jau daug metų svajoja būti teisininku, tai nereiškia, jog didelis jau dirbančių teisininkų skaičius jam trukdys. Talentingas ir kompetentingas žmogus būtinai sukurs savo ateitį pats.
Tačiau yra žmonių, kurie neįsivaizduoja, ko nori. Yra ir tokių, kurie mokosi ne itin gerai, todėl bijo, jog įstoti bus neįmanoma. Galbūt ne visi privalo turėti savo didelę svajonę, tačiau kiekvienas privalo bent minimaliai save pažinti. Taip, jau per vėlu lankytis parodose, bandyti save vienoj ar kitoj profesijoj, tačiau pomėgiai ir charakteris – dalykai, kurie nuo vaikystės padeda numatyti ateitį.
Nereikia pasiduoti vien dėl to, jog nepavyko gerai išlaikyti egzaminų, o pažymiai mokykloje nebuvo patys geriausi. Galbūt būtent dailės pamoka buvo mėgstamiausia? Nereikia jaudintis, jeigu nepavyks įstoti į universitetą, juk kartais iš kolegijų išeina kur kas talentingesni žmonės, kurie vėliau kuria savo ateitį.
Būtina susivokti, ką mėgsti – tada būsi geras specialistas, net jei ši profesija neatrodo itin rimta. Visuomenės nuomonė, kuri dažnai yra vienareikšmė, neturėtų užgožti tavo tvirtos nuomonės bei tikslų. Kas, kad kas nors sako: „Oj, stok į tą specialybę, ten daug užsidirbsi“ arba „Jokiu būdu ten nestok, tai labai negirdėta“. Pats stojantysis turi kurti savo ateitį, neatsižvelgdamas į jokius stereotipus.
Kas yra svarbu pasirenkant studijas?
Manau, galima būtų sau užduoti pagrindinius klausimus, kurie padės apsispręsti. Atsakymai į šiuos klausimus padės atmesti tai, kas nereikalinga. Pirmas klausimas turėtų būti: kokius egzaminus laikiau? Tai yra reikėtų pasidomėti, iš ko yra sudaromi vadinamieji konkursiniai balai. Kokių egzaminų reikia, norint įstot? Ir štai – jau nemažai specialybių ištrinsime atmetimo būdu.
Antras klausimas – kas patinka? Ką norėtum veikti? O jeigu jau žinai kryptį – pavyzdžiui, menas, gamtos mokslai – kas domintų labiausiai? Reikėtų pasidomėti, kuo skiriasi ir kuo yra panašios šios specialybės. Jeigu egzaminai išlaikyti gerai, o noras aiškus – puiku.
Tačiau, jeigu balas yra žemesnis už reikiamą, gali kilti kita problema – ribotos finansinės galimybės. Todėl trečias klausimas – ar būtų galimybė mokėti už studijas? Jeigu ne, tada iškyla dar vienas klausimas – kaip suderinti studijas su darbu? Vėlgi reikėtų pasidomėti, ar yra galimybė studijuoti tęstine forma, nes tikrai ne kiekviena programa tą leidžia.
Tačiau yra galimybė vienerius metus padirbti, o tada stoti. Pati nemanau, jog tai gera išeitis, nes neretai po metų noras studijuoti būna kur kas mažesnis, o ambicijų trūksta. Bet jei išeitis tėra viena, tada galima bandyti ir šį variantą.
Paskutinis, bet labai paprastas ir lengvai įvykdomas patarimas – žmonių, jau studijuojančių šią specialybę, nuomonės. Taip, galbūt tai bus kažkiek subjektyvu, tačiau, manau, daug dalykų paaiškės.
Ir paskutinis dalykas, dėl kurio dauguma jaudinasi. Baimė, jog LAMA BPO sistema nepasiūlys norimų studijų net į valstybės nefinansuojamas vietas. Dauguma universitetų leidžia atvykti tiesiai pas juos, turint reikiamus dokumentus ir užpildyti prašymą arba net iš karto pasirašyti sutartį.
Studijų pasirinkimas yra svarbus, tačiau nereikėtų manyti, jog tai – pasirinkimas, kurio niekada negalėsime pakeisti.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
