Tokio pobūdžio renginys – pirmasis Lietuvoje, sujungęs net keturių skirtingų sričių profesionalus. Renginio metu miestiečius ir miesto svečius kvietė net keturios socialinės iniciatyvos: kraujo donorystės idėja bandė užkrėsti LSMUL Kauno klinikų Kraujo centro vykdyta kraujo donorystės akcija, apie donoro kortelę pasakojo asociacijos „Donorystė“ atstovai, pirmosios pagalbos teikimo pagrindus dėjo Lietuvos paramedikų asociacijos nariai, viešąją tvarką palaikė Lietuvos policija, o savigynos pradmenų mokė Krav Maga atstovai Lietuvoje.
Paramedikų asociacijos nariai taip pat leido nemokamai pasimatuoti kraujo spaudimą, o medicinos studentai iš organizacijos „LiMSA“ suteikė galimybę praeiviams pasimatuoti glikemijos kiekį kraujyje ir daugiau sužinoti apie ligas, gresiančias dėl per didelio cukraus kiekio kraujyje. Lygiai vidurdienį prasidėjęs renginys pirmiausia papramogauti pritraukė mažuosius miesto gyventojus, kurie tiesiog centrinėje miesto gatvėje galėjo pūsti milžiniškus muilo burbulus. Ši pramoga užkrėtė ne tik mažuosius renginio dalyvius, bet ir suaugusiuosius. Kiek atokiau su savanoriais vaikai galėjo piešti plakatus bei užrašyti linkėjimus miestui ir „Baltai Juoda“ organizacijai.
Socialinėje akcijoje „Padėk man!“ dalyvavę asociacijos „Donorystė“ atstovai Dalia ir Arminas Bartkaičiai džiaugėsi, jog akcijos metu buvo pasirašytas net 31 sutikimas organų donoro kortelei gauti. Asociacijos projektų vadovė Dalia Bartkaitienė taip pat paminėjo, kad Lietuvoje kol kas nebuvo atlikta nė viena organų transplantacija, kuomet donoru po mirties tapo Lietuvos pilietis. Tiesa, šiemet tokia transplantacija galėjo įvykti, tačiau potencialaus donoro artimieji nesutiko paaukoti mirusio artimojo organų tam, kad būtų išgelbėtos kitų žmonių gyvybės. Pašnekovė apgailestavo, kad Lietuvos žiniasklaida sudaro klaidingą įspūdį apie organų donorystę ir jos padėtį Lietuvoje, tačiau tikimasi, jog žingsnis po žingsnio viskas pasikeis ir pinigai netaps pagrindiniu faktoriumi, nulemiančiu organų donorystės idėjos plėtrą.
Renginyje dalyvavę LSMUL Kauno klinikų atstovai taip pat džiaugėsi, kad būti kraujo donorais panoro daugiau nei trys dešimtys žmonių, tačiau dėl vienų ar kitų priežasčių kai kurie iš jų negalėjo jais tapti. Kraujo donorais panoro tapti ne tik Lietuvos, bet ir užsienio šalių piliečiai. Kraujo centrui renginyje talkino dvi savanorės merginos, aktyviai besidominčios visomis donorystės rūšimis, tad į visus rūpimus klausimus praeiviams savanorės galėjo greitai bei tiksliai atsakyti. Savanorės noriai papasakojo, jog kraujas reikalingas ne vien nelaimingų atsitikimų metu, bet ir sergant onkologinėmis ligomis. Trumpai tariant, donorų kraujas kai kuriems pacientams yra vienintelė viltis gyventi ir pasveikti.
Vertėtų paminėti, kad kraujo donorais gali būti sveiki asmenys nuo 18 iki 65 metų amžiaus, savanoriškai duodantys kraujo ar jo sudėtinių dalių. Donoro kūno masė turi būti ne mažesnė nei 50 kilogramų. Prieš kraujo donaciją nustatoma būsimo donoro ABO kraujo grupė, rezus D antigenas, Kell sistemos K antigenas bei hemoglobino kiekis kraujyje. Vyrų kraujyje hemoglobino kiekis turi būti ne mažesnis nei 135 g/l, moterų – 125 g/l. Kraujo moterys per metus gali duoti ne daugiau nei 4, vyrai – 5 kartus. Kraujo donorystės metu iš donoro paimama standartinė 450 ml kraujo dozė, dar apie 30 ml kraujo paimama tyrimams. Renginy pirmosios pagalbos mokę Lietuvos paramedikų asociacijos nariai džiaugėsi miestiečių aktyvumu. Asociacijos prezidentas Rytis Malašauskas teigė, kad Lietuva pirmosios pagalbos teikimo mokymuose kol kas smarkiai atsilieka nuo kaimyninių šalių, tačiau pridūrė, jog einame tinkama linkme. Renginio organizatoriai – „Baltai Juoda“ savanoriai – džiaugėsi, jog bent viena diena kauniečių gyvenime įgijo daugiau prasmės. Dauguma organizacijos narių nepabūgo ir pirmą kartą tapo kraujo donorais bei pasirašė sutikimą organų kortelės gauti. Būtent šiuo renginiu organizatoriai siekė ugdyti altruizmą kiekviename iš mūsų, suteikė progą padaryti ne vieną gerą darbą tam skiriant vos vieną ar keletą valandų. Kita vertus, būtent tokio renginio idėją pametėjo gyvenimiškos situacijos, kuomet atsiduri ten, kur kitam žmogui yra reikalinga skubi pagalba, o Tu arba gali, arba negali padėti. Organizacija „Baltai Juoda“ siekia, jog altruizmas kiekvieno Lietuvos gyventojo gyvenime taptų kasdienybe, o ne proginiu reiškiniu ar juo labiau – prievole, tad tokio tipo ir masto renginys turėtų tapti kasmetiniu ir tradiciniu organizacijos renginiu, reprezentuojančiu pagrindinį organizacijos tikslą – ugdyti visuomenišką ir socialiai atsakingą visuomenę. Žinoma, tam reikės daug laiko, tačiau „Baltai Juoda“ savanoriai tiki, kad tai įmanoma.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
