Jaunųjų geografų nuotykiai Aukštaitijos nacionaliniame parke

Kas tai?

Jaunųjų geografų mokykla yra didelė bendruomenė, kurią jungia vienas tikslas: gerai praleisti laiką ir kai ką išmokti. Mes susitinkame keturis kartus per metus: per pavasario, vasaros, rudens ir žiemos atostogas. Susitikimų vietos keičiasi, tik žiemos sesija visada vyksta Vilniuje. Vasara mes gyvename palapinėse, rudenį nameliuose, o pavasarį ir žiemą – miestuose.  Tie susitikimai vadinami sesijomis. Na bet užteks apie tai. Dabar aprašysiu apie mūsų užsiėmimus, laisvalaikį ir varžybas – viską, kas vyko JGM vasaros sesijoje

Pirmą diena statėme palapines, tvarkėme dokumentus. Kai įsikurėme - mūsų laukė pirma užduotis - meteorologijos pagrindai. Vilniaus universiteto profesoriai supažindino mus su įvairiais prietaisais, papasakojo mums kaip dirba meteorologai, teko „pasimokyti“ ir lotyniškų žodžių. Vakare mes pažinome vieni kitus dar geriau. Mūsų laukė vakarienė (kurią mums patiems teko virtis) ir žaidimai.

Antra diena buvo skirta orientavimuisi vietovėje. Ryte mes, pirmakursiai, išėjome kilometrą nuo stovyklavietės, patogiai įsitaisėme ir pradėjome mokytis apie žemėlapius, jų rūšis, sandarą, sutartinius ženklus, mastelį. Taip pat išmokome teisingai naudotis kompasu. Dėl to po pietų mūsų laukė varžybos „Lobio paieškos“. Naudodami GPS prietaisus, turėjome surasti vietas, kur buvo paslėptos užuominos. Taip susidarė ilgas kelias, kol suradome visas užuominas, lobį ir grįžome atgal. Pasistiprinę, dalyvavome orientavimosi varžybose. Geriausia dalis buvo ta, jog šiose varžybose prizai buvo geresni, nei iškovojus Auksinį „Kengūros“ diplomą respublikiniame konkurse.

Trečią dieną mokėmės turizmo technikos pagrindų. Teko rišti mazgus ir karstytis po medžius. Tai patiko visiems, nes visiems  vaikams patinka karstytis po medžius :) ! Tiesa, buvo liūdna, kad tai buvo tik pagrindai ir rungtys buvo labai minimalios. Vakaras buvo paskirtas mums - pirmakursiams (arba kitaip `salagoms` ir `fuksams`). Krikštynos. Nelabai noriu pasakot. Tiesiog buvo purvo. Ir vandens. Ir varlių. Ir vandens su varlėm, kurį teko gerti :)

Atsigavę po krikštynų, kitą dieną pirmakursiai ir trečiakursiai gavo staigmeną – 20-ies kilometrų žygį (bent jau mus taip gąsdino) į pelkę tyrinėtį augalų. Galiausiai baigėsi tik žygiu, nes greit pradėjo lyti ir teko sukti atgal. Eiti atgal buvo dar „linksmiau“ nes mes buvome kiaurai šlapi. Vakare laukė turizmo technikos varžybos.

Priešpaskutinę dieną mes beveik nieko nedarėme, mums tik teko viena valanda augalų geografijos, per kurią atskirti daugiau nei 40 augalų. Šią dieną mes turėjome daugiau laiko, nes laukė naktinis žygis.

Naktinis žygis

Naktinis žygis buvo įsimintiniausias ir įdomiausias stovyklos įvykis.  Kodėl jis buvo toks įdomus? Nes jis buvo kraupus ir baisus! Lietuvos edukologijos universiteto studentai ir vadovai pasistengė, kad mums būtų baisu. Mus studentai taip gąsdino, kad vietoj markiruočių, žyminčių kelią matėme dvasių veidus, o kiekvienas iš ritmo išeinantis žingsnis įvarydavo mums širdies smūgį.

Kėdė. Migloje. Apsupta rąstų. Žmogus. Už nugaros. Žibintuvėlis. Klyksmas.

Tai buvo genialu ir nuostabu, ačiū studentams.

Ryte krovėmės daiktus, tvarkėme stovyklą ir pakavome palapines. Tos penkios dienos geroje kompanijoje tikrai neprailgo. Buvo liūdna atsisveikinti su draugais ir važiuoti namo.

Ačiū vadovams Virginijui Gerulaičiui, Linoretai Vasilevičienei, Sabinai Pranculienei, Živilei Krupickaitei, Rasai Rutkauskienei ir Genovaitei Kynei.

Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.