– Kuo šiuo metu užsiimi?
– Šiuo metu kaip tik ruošiuosi gastrolėms Kaliningrade. Pjaustau morkas. Na, o jeigu rimtai, tai džiaugiuosi paskutinėmis vasaros savaitėmis, kurių metu su valstybiniu dainų ir šokių ansambliu „Lietuva“ aplankysiu Rusijos dalį ir po to ramią savaitę praleisiu Lietuvos pajūryje. Prasidėjus rudenėliui prasidės ir naujasis šokio sezonas, tad savaitę atostogų stengsiuosi išnaudoti maksimaliai.
– Apie ką svajojai būdama maža?
– Kai buvau maža, labai norėjau užaugti ir tapti labai gražia diktore. Tai buvo vaikystės svajonių darbas, kuriam taip ir nebuvo lemta išsipildyti. Taip pat norėjau būti balerina, radijo laidų vedėja, pianistė ir t.t. Svajonių vedina kurdavau namuose mini spektaklius, kurių pagrindinė žiūrovė būdavo mano močiutė. Dabar ją labai užjaučiu. Mano spektakliai trukdavo po 3–4 valandas. Labai mėgau svajoti, dažnai mąstydavau, o kokia ateitis manęs laukia?
– Ką tau reiškia baletas?
– Baletas yra mano gyvenimo būdas. Nors šiuo metu baletą vis dažniau keičia įvairių stilius šokiai, tai yra mano kasdieninė malda. Jei pora dienų neapsilankau baleto pamokoje, kūnas pradeda pykti ir ožiuotis, tad be to aš nebelabai galiu gyventi.
– Tai, kad esi graži mergina, Tau gyvenime padeda ar trukdo? Ar tenka sulaukti daug komplimentų?
– Tiesą pasakius, nelabai pastebiu, kad mane vertintų pagal išvaizdą. Na, gal esu išgirdusi tokių frazių, jog mane pamatę pirmą kartą žmonės pamanė, kad aš kvaiša, bet kaip suprantu, aš paneigiu šį nemalonų įspūdį. Daugiausiai komplimentų sulaukiu apie savo veiklą. Tokie komplimentai mane labiausiai ir džiugina.
Žinoma, moteriai visada smagu išgirsti gerą žodį, kad ji kažkam patinka vizualiai, vienaip ar kitaip tai yra mūsų genetinė siekiamybė, tačiau to labai nesureikšminu.
– Tau gyvenimas yra gražus, nes…?
– Gyvenimas yra gražus, nes viskas, kas vyksta aplink mus, yra taip laikina ir taip trapu. Mano pasirinktoji profesija tik pabrėžia ir nuolat primena apie tai. Aš jaučiuosi laiminga, turėdama galimybę dirbti mylimą darbą, kuris tik dar labiau padeda pažinti gyvenimą.
– Kokių turi fobijų?
– Kai buvau maž, visada neigiau, jog turiu fobijų, norėjau atrodyti kietesnė ir sugebėdavau įveikti kvailiausius draugų mestus testus, tačiau kai užaugau, pripažinau, jog viski paniškai bijau dėlių, tad upės ir ežerai nėra mano draugai. Taip pat isteriškai bijau medūzų, tad rugpjūčio mėnesiais intensyviai klausausi žinių, ar tik jos neužsuko ir į Baltijos jūrą. Neneigsiu, jog kaskart pamačius manekeną parduotuvėje suspurda širdis, jie iki dabar man siejasi su siaubo filmų veikėjais. Na, ir šio ilgo sąrašo pabaigoje norėčiau paminėti dideles žuvis ežeruose. Man tiesiog nejauku, kad į jų burną telpa mano delnas.
– Trys dalykai, kurių apie tave niekas nežino?
– Hm… Nesu jau tokia paslaptinga, mano draugai iš tiesų žino daug, tačiau manau, mažai kas įtaria, jog vaikystėje kaip tikras berniukas stačiau namelį medyje. Turbūt dauguma dabar nusijuoktų išgirdę, jog buvau ir esu ypatinga Marilyn Mansono gerbėja, bei išsigąstų sužinoję, kad kartą šokdama klube netyčia merginai iš akies „iškrapščiau“ linzę. Buvo baisus momentas, bet prie šokančių šokėjų geriau nesiartinti, mes užimame daug vietos ir šokame tikrai iš širdies.
– Ką tau reiškia prabanga?
– Aš prabangą suprantu kaip atlygį gautą už sunkų darbą, įdėtas pastangas. Šokėjui didžiausia prabanga yra miegas, pasyvus poilsis, galimybė niekur neskubėti ir galėti ramiai pavalgyti. Sezono metu aš net nesugebu išgerti rytinio puodelio kavos, nes paprasčiausiai tai nesiderina su siekiu maksimaliai išsimiegoti ir spėti pasiruošti darbui, tad pasyvus rytas man yra prabanga.
O kalbant apie materialius dalykus, prabanga yra kiek pasitaupius įsigyti gerą vertingą daiktą, leisti sau papramogauti, suplanuoti ir įgyvendinti atostogų planus.
– Svajonių šalis?
– Svajonių šalis – Amerika, tiksliau Niujorkas. Labai norėčiau ten apsilankyti, pavaikščioti spalvingomis reklamomis papuoštomis gatvėmis, apsilankyti šokių seminaruose, būtinai nueiti į Niujorko baleto teatrą, paturistauti. Jaučiu, tai mano miestas, tačiau atitinkami veiksniai mane vis sulaiko nuo šio žingsnio. Tikiuosi, ši svajonė kada nors išsipildys.
– Koks tavo požiūris į dietas: esi už ar prieš?
– Dietos, dietos, dietos… Vien jau pats žodis šiais laikais tarp jaunimo yra įgavęs visai kita prasmę – badavimą. Man tai labai nepatinka. Jeigu tu save gerbi, suvoki savo sveikatos reikšmę ir kad kiekvienas maisto produktas turi atoveiksmį tavo kūnui, paprasčiausiai negali savęs žaloti grūsdamas į save bet ką, kas tik gražiai įpakuota.
Derėtų nepamiršti, jog kūnas – ne valdiškas ir sunegalavus kitu nepakeisi. Mitybos atžvilgiu esu pakankamai griežta, nors ir man būna silpnybės akimirkų, kai rankose jau laikau greito maisto „šedevrą“, tačiau už tai savęs negiriu. Man labiausiai patinka pačios pagamintas maistas, tada jaučiuosi ir geriau ir ramiau, nes puikiai žinau, iš ko jis padarytas ir kiek naudos ar žalos jis man gali padaryti.
– Koks, tavo nuomone, turi būti tikras vyras?
– Kažkaip niekada savęs pati to nepaklausiau, bet įtariu, man, kaip artistei, svarbiausias aspektas yra vyro psichologinė ramybė ir tvirtumas, tada žmogus yra stipriausias ir gali įgyvendinti net, iš pirmo žvilgsnio, keisčiausius planus. Ne ką mažiau svarbu yra vyro išugdytas požiūris į moterį.
Lietuviai turi rimtų problemų su tuo, kuo toliau, tuo labiau pastebiu, kad moterys jiems suprantamos tik kaip organoidai, kurie tvarko jų jovalus, aprūpina gyvybiškomis funkcijomis ir negali turėti savo nuomonės vienu ar kitu aspektu. Tikrai nesakau, kad vis vyrai tokie, tačiau ilgėliau pasėdėjus Palangos Basanavičiaus gatvėje, šią tendenciją galime pastebėti.
– Kaip, pagal tave, turėtų atrodyti romantiškas pasimatymas?
– Na, kadangi nelabai žinau, kas yra romantiškas pasimatymas, tad didžiausią pasitenkinimą kelia nuoširdūs ir intelektualūs pokalbiai. Susitikimai, kai tu sužinai kažką naujo, kas tave papildo.
– Mėgstamiausia knyga, filmas?
– Nors nelabai mėgstu skaityti knygas, mėgstamiausia įvardinčiau K.Stanislavskio „Aktoriaus saviruoša“ – tą riebią knygą perskaičiau per dieną. Antrąja įvardinčiau F.Dostojevskio „Nusikaltimas ir bausmė“, trečiaja – M.Bulgakovo „Meistras ir Margarita“. Tai mano nuostabusis trio, kuri galiu skaityti vėl ir vėl.
Kalbant apie mėgstamiausius filmu, norėčiau išskirti miuziklą „Dainuojantis lietuje“, su šiuo filmu aš užaugau. Taip pat labai gerą įspūdį paliko tokie filmai, kaip „Artistas“, „Mulen ružas“, „Svajotojai“, „Tegyvuoja meilė“ ir t.t.
– Palinkėjimas skaitytojams.
– Mielieji, netingėkite rūpintis savo artimiausiais žmonėmis, mylėti juos, kantriai išklausyti, o reikalui esant, ir padėti. Juk tai yra jūsų gyvenimas, o jis trapus, tad branginkite savo brangiausiuosius! Daugiau šypsenų ir gražių žodžių!! Gerard Leganovič ir Darius Gražys
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
