Kompiuteris šiais laikais nėra tokia prabanga, kaip buvo prieš 15 metų. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, asmeninius kompiuterius namuose turi daugiau negu du trečdaliai Lietuvos gyventojų. Peržiūrėjus interneto parduotuves radau naują stacionarų kompiuterį, kurį galima įsigyti už mažiau negu 400 litų.
Tačiau kaip suprasti, kad šis daiktas bus tinkamas naudoti?
Svarbu apmąstyti savo poreikius
Vienoje Lietuvos internetinėje parduotuvėje rasto pigiausio kompiuterio specifikacijose rašoma: procesorius „Intel Pentium“, procesoriaus dažnis 2,8 GHz, 1 branduolys... Kuo toliau skaitau, tuo daugiau nežinomųjų. Į kokius kompiuterio parametrus turi atsižvelgti paprastas vartotojas?
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Informatikos fakulteto lektorius Vytautas Barzdaitis peržiūrėjęs 395 litais įkainuoto kompiuterio technines charakteristikas iškart pasako, kad jis tiks naršyti internete ir dirbti su pagrindinėmis dokumentų tvarkymo programomis, tačiau į jį sudėtos maždaug 5 metų senumo detalės.
„Tai nebūtinai reiškia, kad kompiuteris naudotas. Gali būti, kad jis tiesiog užsibuvęs sandėlyje ir bendrovei geriau jį parduoti už kokius nors pinigus, negu nurašyti tai į nuostolius, - svarsto specialistas ir pastebi, - Perkant šį kompiuterį labai greitai reikės pasirūpinti naujos operacinės sistemos įsigijimu, nes "Windows XP" operacinės sistemos palaikymas nutraukiamas nuo 2014 metų balandžio 8 dienos“.
Turbūt išgirdęs tokį komentarą, dažnas dar pataupytų ir palauktų geresnių laikų. Bet vargu, ar parduotuvėje iš konsultantų sulauksite tokio atvirumo, nes tai nėra geriausias būdas parduoti prekę.
Todėl prieš perkant naują kompiuterį visų pirma reikia gerai apmąstyti, kam jis bus naudojamas. Pasak V.Barzdaičio, tai labai svarbu, nes neretai žmonės nusiperka galingus kompiuterius, o jų galimybių neišnaudoja.
Specialistas siūlo išsiaiškinti, kokios detalės kompiuterį sudaro: kokybiškos, ar „pataupytas“ variantas. O vienas iš kokybės ženklų - kaina.
„Geresnę detalių komplektaciją turintis kompiuteris kainuoja brangiau, lyginant su panašių charakteristikų konkurentų siūlomu kompiuteriu, nes pačios detalės yra brangesnės. Taip pat rinkoje yra žinomi specialios programinės įrangos paketai, kurie leidžia patikrinti atskirų kompiuterio mazgų greitaveiką. Žinoma, nelabai kas leis naują kompiuterį testuoti. Be to, testų rezultatus reikia mokėti skaityti.
Todėl salonuose prekes perkantys pirkėjai tiki konsultantais, reklamuojamomis prekėmis ar pasiduoda akcijų įtakai“, – teigia vyras.
Žinoma, kaina neturėtų tapti svarbiausiu veiksniu. „Pasitaiko žmonių, kuriems svarbu įsigyti kuo pigiau, o po to įvairiais būdais reikšti nusivylimą. Ne veltui yra sakoma, kad šykštus moka du kartus. Vis dėlto nebūtinai kas brangu, tas negenda. Genda ir labai brangi technika, bet tam yra garantinis aptarnavimas. Jei yra galimybė, patarčiau rinktis ilgesnę garantiją turinčias detales“, – sako V.Barzdaitis.
Kaip suprasti kompiuterio technines charakteristikas?
Kaina, kokybė ir ilgas garantinis laikotarpis svarbu, tačiau dar svarbiau gebėti suprasti kompiuterio technines charakteristikas. Informacinėmis technologijomis nesidominčiam žmogui tai gali tapti neįkandama užduotimi.
V.Barzdaitis tikina, kad nėra universalių kompiuterio specifikacijų, kurios tiktų visiems, nes kiek žmonių - tiek skirtingų poreikių.
„Vieniems kompiuteris įvaizdžio dalis, jie renkasi raudonos spalvos lengvus nešiojamus kompiuterius, kiti klientai pripažįsta tik tam tikro gamintojo, gaminius, tretiems svarbiausia yra kaina“, – dėsto IT specialistas.
Tačiau paprastam vartotojui peržiūrėjus kompiuterio parametrus kyla begalės klausimų: „Koks procesorius yra geras? Ar man užteks dviejų branduolių procesoriaus? Kokia turi būti operatyviosios atminties talpa? Ką rinktis: integruotą ar išorinę vaizdo plokštę?“
Apie šiuos dalykus nė kiek nenutuokiantiems konsultantas tampa didžiausiu patarėju, bet galvoje vis tiek kirba klausimas: „Ar neišmesiu pinigų į balą?“.
Todėl specialistas išskiria kelis pagrindinius aspektus, į kuriuos tikrai verta atkreipti dėmesį bijantiems būti apgautiems.
Pasak V. Barzdaičio, bet koks šiandien rinkoje esantis procesorius pajėgus susidoroti su naršymu internete, dokumentų tvarkymo programomis, mėgėjišku nuotraukų redagavimu. Todėl jis pataria pasidomėti kuriais metais procesorius buvo suprojektuotas ir jeigu tai yra metų ar dvejų metų senumo gaminys, nevertėtų abejoti jo patikimumu.
Be to, svarbu atkreipti dėmesį į procesoriuje esančių branduolių skaičių. „Galima būtų pastebėti, kad kuo procesoriuje daugiau branduolių, tuo daugiau užduočių vienu metu lygiagrečiai jis galės atlikti. Dviejų branduolių procesoriai greičiau vykdys programas, negu vieno branduolio, keturių branduolių procesoriai veiks kelis kartus greičiau nei dviejų branduolių ir taip toliau“, – aiškina VDU Informatikos fakulteto lektorius.
Jis pastebi, kad neretai žmonės mieliau renkasi lėtesnį kompiuterį, su mažiau branduolių procesoriumi, o ateityje tikisi atnaujinti pagrindinę kortą. Tokiam sprendimui pašnekovas nepritaria: „Technologijos labai greitai žengia į priekį, ir keičiasi architektūriniai sprendimai. Pasikeitus jiems, keičiasi pagrindinės kortos lizdo išplanavimas, į kurį tvirtinamas procesorius. Ir po poros metų jau gali nebebūti tinkamų pakeitimui detalių. Arba bus taip, kad naujos architektūros detalės bus pigesnės už senesnės“.
Pasak V. Barzdaičio šiandien operatyviosios atminties (RAM) kiekis nėra toks svarbus kaip anksčiau, nes greitėja procesorius. O vidutinio vartotojo poreikius gali patenkinti ir 2GB, ir 4GB RAM kompiuteris. Tačiau pakankamas operatyviosios atminties kiekis dar ne viskas, reikia atkreipti dėmesį ir į gamintoją.
„Vieno gamintojo RAM parametrai nelygūs kito gamintojo RAM parametrams, nuo kurių taip pat priklauso kompiuterio darbo stabilumas. Jeigu renkamasi iš pigesnių komplektuojančių detalių, faktas, jog nuo to gali kažkiek nukentėti ir kompiuterio greitis“, – teigia pašnekovas.
Ne vienam iškyla dilema: pirkti kompiuteryje integruotą ar išorinę vaizdo plokštę. Šiuo klausimu specialistas pataria: „Jeigu kompiuteris bus skirtas dokumentų redagavimui, minimaliam fotografijų sutvarkymui, naršymui internete ar „Skype“ pokalbiams, tam pilnai tiks integruota grafinė korta. Renkantis išorinę vaizdo kortą yra sakoma „kiek investuoji tiek gauni“, nes neintegruotos grafinės plokštės kaina priklauso nuo jos resursų.
Jeigu pageidaujama kuo daugiau resursų, tuo brangesnę plokštę reikia rinktis. Taip pat, jeigu yra galimybė, vertėtų pasirinkti kiek brangesnį maitinimo šaltinį, kuris tuo pačiu, bus ir patikimesnis“.
Kalbant apie kietuosius diskus V. Barzdaitis įsitikinęs, kad ir koks didelis diskas be būtų, jo vis tiek neužteks, jeigu kompiuteris taps duomenų saugykla. Pasak jo, kompiuterio darbą pagreitina SSD kietieji diskai, tačiau jie kainuoja kelis kartus brangiau už įprastinius.
Pašnekovo teigimu, šių dienų kainomis vidutinio vartotojo poreikius pilnai atitiktų apie 750 litų kainuojantis stacionarus kompiuteris, kai tuo tarpu tinkantis žaidimams gali kainuoti nuo 1500 litų, ir viršyti 2500 litų.
O šiandien vidutinio vartotojo poreikius tenkinantis nešiojamas kompiuteris be operacinės sistemos kainuoja apie 1200 litų.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
