Išskirtinę reikšmę turi valia, kurią taip pat reguliuoja mūsų smegenys. Daug lengviau gyventi tiems, kurių valia stipri, tačiau mažai kas žino, jog ją galima treniruoti panašiai, kaip raumenis. Sakoma, kad kiekvienas iš mūsų turi tik ribotą valios kiekį. Štai kodėl svarbu dienos metu neišeikvoti jos visos, o stengtis tolygiai išdėstyti, priklausomai nuo dienos užduočių svarbos. Dėl to svarbiausius sprendimus reikia priimti pirmoje dienos pusėje, nes ryte valia būna stipriausia. Dienai baigiantis senka protinės jėgos ir silpnėja valia, todėl sumažėja galimybė priimti racionalius, teisingus sprendimus.
Išskirtinė žmogaus savybė – kompromisų ieškojimas ir nuolaidų darymas. Pastebėta, kad ši savybė labiausiai išsikeroja tada, kai esame protiškai išsekę. Tuomet ir valia nusilpsta. Taip atsitikti gali ne tiktai vakare, kai esame pavargę, bet ir tuo atveju, jeigu mūsų smegenims ima trūkti gliukozės.
Protinę energiją sekina ne tik aktyvi protinė veikla, bet ir atsispyrimas įvairiems troškimams, pagundoms. Protingi, aktyvūs ir racionalūs žmonės susikuria aiškią rutiną, kuri padeda išvengti streso ir sutaupyti energiją. Valia ir rutina – galingas žmogaus ginklas, kuris padeda jam kovoti ne tik su stresu ir įvairiomis kliūtimis. Jis padeda šių problemų išvengti.
Tyrimai parodė, jog vartojantys narkotikus (taip pat ir alkoholį) asmenys turi galimybių atsisakyti žalingų įpročių tuomet, kuomet patiria siekimų išsipildymo džiaugsmą, įkvėpimą ir dvasinio pakilimo momentus. Tada šiems žmonėms gyvenimas įgyja vertę. Jie ima jį branginti, atsisakydami save naikinančių įpročių. O tam reikalinga valia, kuri prasideda tikslo pasirinkimu, jo siekimu ir kliūčių nugalėjimu.
Žmogus valios dėka renkasi ir priima sprendimus, pasitelkdamas mąstymą, vaizduotę ir patyrimą. Gyvenime nėra nieko neįmanomo. Didelę reikšmę turi ir saviįtaiga. Pirmiausiai reikia gerai apsvarstyti saviįtaigos objektą ir pakartoti keletą kartų negalvojant apie nieką daugiau: „Tai įvyks, atsitiks, praeis, taip nebus“ ir t.t.. Vaizduotės įtaka žmogaus kūnui ir sielai labai didelė. Ši taisyklė labai reikšminga. Ji mums paaiškina kodėl dvasios negalavimų gydymas toks nevaisingas, kuomet stengiamasi perauklėti valią.
Skaitytojui kyla natūralus klausimas, kaip tą valią ugdyti? Pateiksiu keletą gyvenimiškų pavyzdžių. Šaltas rytas. Už lango dargana. Taip nesinori lįsti iš šiltos lovos. Tačiau jūs šeštą ar septintą valandą iššokate iš lovos, lengvai apsirengiate ir bėgate į miško parką daryti mankštos. Ir taip reguliariai kiekvieną dieną. Nepriklausomai, kokia diena – darbo ar poilsio.
Jūs pobūvyje. Išgeriate porą stikliukų jūsų mėgstamo gėrimo ir daugiau nė gramo, nes jums linksma ir taip! Šis būdas valios ugdymui vienas iš geriausių. Nebloga priemonė valiai treniruoti – šaltas vanduo. Žinoma, jeigu jūs nepratęs, staigiai to nedarykite. Pratintis reikia palaipsniui, nes priešingu atveju peršalsite. Tokių valios ugdymo gyvenime pavyzdžių gali būti labai daug. Svarbu sistema, o ne pavieniai atvejai.
Yra keletas valios savybių. Viena jų – energingumas. Ne mažiau svarbus ir iniciatyvumas. Tai ne tik valios, bet ir mąstymo bei emocinės-kūrybinės veiklos aktyvumas. Reikšminga ir drąsa. Drąsus žmogus imasi svarbiausių veiksmų, nepaisydamas galimų sunkumų ir pavojų. Drąsa pasireiškia greitu, motyvuotu ir tiksliai apskaičiuotu sprendimu, staigiu ryžtu.
Labai svarbi valingos veiklos savybė yra atkaklumas. Tai gebėjimas ilgai veikti, neprarandant ryžto ir energijos. Jis dažnai neatsiejamas nuo organizuotumo ir planingumo. Žingsnis po žingsnio žengiama į priekį ir šalinamos visos kliūtys, siekiant tam tikro aiškaus tikslo: siekiant mokslo, vystant verslą, mokantis kalbą ir t.t.
Gretutinė sąvoka – energingumas. Tai – valingas jėgų sutelkimas tikslui pasiekti. Energingumas kartu su atkaklumu, ištverme, savitvarda, savikontrole ir santūrumu, visada padeda pasiekti tikslą.
Žinoma, visos šios savybės priklauso nuo žmogaus aukštosios nervinės sistemos tipo. Judrūs, be pusiausvyros žmonės mažiau atkaklūs, o ramesni, tvirtos pusiausvyros asmenys atkaklesni.
Daugeliu atvejų, svarbus ir organizuotumas – mokėjimas planingai sutelkti jėgas, tvarkyti veiksmus. Mokėjimas vadovauti, ekonomiškai ir tikslingai eikvoti laiką darbe ir poilsyje. Gebėjimas sudaryti ir laikytis tikslaus gyvenimo veiklos režimo. Nemažiau svarbios ir kitos savybės: savarankiškumas, drausmingumas, principingumas, ištvermė, savitvarda, kantrybė. Tik pilnavertis visų čia paminėtų savybių kompleksas įgalina žmogų pasiekti aukštų rezultatų.
Savikontrolė, sugebėjimas retkarčiais pažvelgti į save iš šalies, labai sumažina stresą. Tokie žmonės racionaliai planuoja savo laiką ir veiksmus. Be viso to, protingi žmonės randa laiko tinkamai išsimiegoti (jeigu yra galimybė – trumpai ir dienos metu), sveikai maitintis ir reguliariai sportuoti.
Kaip žinia, mūsų sąmonės galimybės ribotos, todėl priimant svarbius sprendimus naudinga pasitelkti į pagalbą ir pasąmonę. Kitaip tariant, kuriam laikui nukreipti mintis nuo pagrindinės problemos ir užsiimti pašaline veikla. Nors tuo metu mūsų sąmonė ir atsiribos nuo problemos sprendimo, tačiau pasąmonė įsigilins į klausimo esmę, jo detales ir pasiūlys optimaliausią sprendimo būdą.
Iš savo patirties galiu patvirtinti, jog genialios idėjos ir mintys smegenyse geriau generuojasi, kuomet žmogus sportuoja, sparčiai eina ar užsiima kitokia fizine veikla... Tai natūralu. Juk tuo metu kraujo apytaka labai suaktyvėja, todėl ir į smegenis patenka daugiau kraujo.
Savikontrolę išsiugdę žmonės, savo gyvenimą planuoja taip, kad jiems reikėtų kuo mažiau vartoti valios energijos. Jie renkasi tik svarbiausius susitikimus, vengia pagundų ir savo veiksmus ugdo taip, kad ilgainiui jie taptų įpročiais, kuriems vykdyti reikia nedaug valios pastangų. Toks žmogus be reikalo nešvaisto energijos ir jaučia gyvenimo džiaugsmą - puikią dvasinę ir fizinę sveikatą. Šią organizmo būseną skatina sąžiningumas ir padorumas (teisingumas), o slopina – pavydo ir gobšumo jausmas.
Pagrindiniai patarimai, norint tinkamai kontroliuoti savo gyvenimą ir taupyti valios energiją, yra šie: visada planuokite ateitį, taupykite protinę energiją ir venkite situacijų, kuriose turite priimti nereikalingus ar mažai reikšmingus sprendimus, kad šis procesas neatimtų iš jūsų valios jėgų. Tuomet jūs ne tik mažiau nervinsitės. Stresas taip pat rečiau jus aplankys.
Visi žmonės kažko nori ir siekia: susipažinti su patinkančia mergina ar vaikinu, pradėti verslą, išsiauginti raumenis, numesti svorį, išmokti užsienio kalbą. Deja, ne visiems pavyksta pasiekti tikslą. Arba jie per silpnai to nori, arba neturi valios. Stipri valia mums leidžia realizuoti ne tik tai ko norime ar siekiame, bet ir tai, ko nenorime, nors tai padaryti reikia. Atrodytų paradoksalu ir neįtikinama, tačiau stipri valia padeda išgydyti net tokias rimtas ligas, kaip vėžys. Žinoma, tuo pat metu reikia vartoti ir efektyvius vaistus (nebūtinai tuos, kuriuos siūlo onkologai). Tai ne mistika, o autoriaus patikrinta realybė.
Labai svarbų vaidmenį žmogaus gyvenime atlieka savivertė – save analizuojantis žmogus. Tai įmanoma. Tačiau norint tokiu tapti, reikia ne tik valios. Reikia dar patenkinti visus žemesniuosius organizmo poreikius, kurie išsidėstę tam tikromis pakopomis. Pirmąją pakopą sudaro fiziologiniai, antrąją – saugumo, trečiąją – meilės, ketvirtąją – savo vertės pajutimo ir galiausiai – pagarbos poreikis. Iš to seka išvada, jog aukštesnio lygmens poreikiai gali kilti tada, kada patenkinti žemesnieji. Alkanam žmogui mažai rūpi jo saugumas. Dažniausiai jis nesiekia būti mylimas. Nelabai jam rūpi ir tai ar jis patinka pats sau, ar gerbia jį kiti.
Save blogai vertinantis žmogus (nepainioti su arogancija, perdėtu susireikšminimu ir egoizmu!) negali kūrybiškai atskleisti vidinių savo galimybių. Jis negali tapti save analizuojančia asmenybe. Savęs aktualizavimo poreikis yra vidinis. Tai poreikis augti, tobulėti, atskleisti savo galimybes, kurios kiekvienam žmogui yra labai individualios. Šio poreikio negalima galutinai patenkinti. Tai – nesibaigiantis procesas, asmenybės augimas, tobulėjimas. Jis vyksta visą gyvenimą, nors mūsų kūnas ir sensta. Tačiau jis žymiai lėčiau sens, jeigu laikysitės šių patarimų. Tai ne tušti žodžiai, o tiesa, taipogi patikrinta gyvenime.
Šie metodiniai patarimai universalūs. Jie tinka visiems žmonėms, nepriklausomai nuo jų profesijos ir amžiaus. Ypač jie reikalingi tėvams ir pedagogams.
Amerikiečių psichologo A.Maslow nuomone, svarbiausias mokyklos uždavinys – konkrečiais pavyzdžiais parodyti vaikams, kad gyvenimas brangus. Dažnai mokyklose ne tik neskatinama pajusti tikrą, o ne surogatinį, gyvenimo džiaugsmą (be narkotikų ar kitų mūsų smegenis veikiančių medžiagų), bet neretai šis jausmas net slopinamas.
Nemanau, jog Lietuvoje, kur vyksta nuolatinė švietimo sistemos „reforma“, yra kitaip. Svarbiausias uždavinys, kurį gali atlikti mokykla (ir tėvai) – suteikti vaikams pasiekimo ir pasisekimo džiaugsmą. Ne tik teigiamai vertinant jų žinias, bet ir paskatinant juos už suteiktą pagalbą silpnesniems. Svarbiausias dėmėsys turi būti nukreiptas į jų dvasinio pasaulio ir dorovės ugdymą.
Jeigu jaunosios kartos dvasinis pasaulis bus skurdus, gerų auklėjimo rezultatų tikėtis beviltiška. Kiekvienas žmogus pats pasirenka gyvenimo kelią ir būdą. Jeigu jam nepavyko, niekas kitas dėl to nekaltas. Tokiu atveju jis gali kaltinti tiktai pats save.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
