Nuo įsikūrimo 2006 m. Toms pasirūpino daugiau nei 2 milijonais skurstančių vaikų 51 šalyje, aprūpindama juos nemokamu apavu. Šiandien Toms smelkiasi į patį problemos branduolį, įtraukdama skurstančias bendruomenes į batų gamybą. Galima drąsiai sakyti, kad spręsdamas opią socialinę problemą verslo principais, Blake Mycoskie sukūrė vieną ryškiausių pasaulyje socialinio verslo pavyzdžių.
Kas yra socialinis verslas?
Lietuvoje į socialinį verslą kol kas žiūrima kaip į naują vaikį kieme: apie jį mažai kas žinoma, bet visi turi savo nuomonę, atsargiai ir iš tolo vertinama jo nauda arba grėsmė nusistovėjusiom smėlio dėžės taisyklėm. Nors galimybė kurti verslą, kurio grąža būtų matuojama ne tik pasiekiamu pelnu, bet ir augančiu bendruomenės pasitenkinimu masina ne vieną entuziastą, nėra bendro sutarimo, kokią veiklą galime užtikrintai vadinti socialiniu verslu.
Kertiniai kriterijai, kuriais vadovaujamasi Europoje, gana plačiai nubrėžia socialinio verslo rėmus. Pirmiausia, vykdomos veiklos misija turi būti orientuota į opią socialinę ar aplinkosauginę problemą (pavyzdžiui, jaunimo nedarbą, socialinės atskirties mažinimą, rizikos grupių reintegravimą į darbo rinką, alternatyvius energijos šaltinius ir t.t.). Šioms problemoms spręsti pasitelkiami verslo principai, o kompanija uždirbamą pelną reinvestuoja į savo veiklą, naujų produktų/paslaugų kūrimą ar darbo sąlygų gerinimą, o ne išmoka dalininkams.
Bent pusę savo pajamų tokia kompanija gauna iš inovatyviomis idėjomis paremtų paslaugų ar produktų pardavimo, kita dalis pinigų gali ateiti iš investuotojų ar kitų paramos šaltinių. Paprastai tariant, socialiniai verslai siekia nevyriausybinėm organizacijom būdingų tikslų, išnaudodami verslo principus.
Lietuvos pavyzdžiai
Socialinis verslas dar tik pradeda leisti šaknis Lietuvoje, tačiau jau turime keletą įkvepiančių pavyzdžių, kurie ne tik atspindi šios veiklos misiją, bet ir sėkmingai vystosi į tvarų verslą.
Sėkmės mokykla. Šioje alternatyvaus ugdymo mokykloje vaikams suteikiama laisvė valdyti savo tobulėjimą, mokantis tokiu tempu, koks jiems priimtinas. Kaip greičiau skaityti, kaip daugiau atsiminti, kaip ieškoti ir priimti informaciją, kaip viešai kalbėti, planuoti savo laiką, išsikelti tikslus – tai tik nedidelė dalis universaliųjų kompetencijų, į kurias nukreiptos visos „Sėkmės mokyklos“ ekspertų, lektorių ir garsių asmenybių pajėgos.
Pagal individualų planą besimokantys vaikai turi teisę nebūti lyginami su kitais ir gauti atsakymus į jiems rūpimus klausimus čia ir dabar, nes šios mokyklos misija – ugdyti jaunas, laisvas, atsakingas ir už save mąstančias asmenybes. Prasidėjusi kaip pažangaus švietimo projektas, „Sėkmės mokykla“ užtikrintai žengia save išlaikančio, inovatyvaus socialinio verslo link.
Nors pagrindinė šio verslo auditorija nėra socialinės atskirties grupės, bet vidurinioji arba „pilkoji“ visuomenės klasė, nuolat ieškoma būdų, kaip sukurti lengvatas tiems, kurie neišgali susimokėti. Suteikdami galimybę moksleiviams ugdyti universaliąsias kompetencijas, kurios bus naudingos tiek karjeroje, tiek asmeniniame gyvenime, sumažiname neteisingų tolimesnių studijų pasirinkimų riziką ir kuriame sumanesnę visuomenę.
Žmogus dėžė. Dažnai galima išgirsti aštrių pasisakymų apie tuos, kurie nesidrovi gatvėje ištiesti ranką ar kepurę, nors atrodo kaip sveiki ir darbingi žmonės: „tegul eina dirbti“, „o kas man duos, jeigu pats neužsidirbsiu“, „tinginys ir tiek“, ir t.t. Galbūt sunkiai įsivaizduojame, kokioje situacijoje atsiduria šie žmonės, kurių darbiniai ir socialiniai įgūdžiai mąžta kasdien, kurie sunkiai geba paruošti savo gyvenimo aprašymą ar pasiruošti darbo pokalbiui. Tai ilgai darbo neturintys asmenys, žmonės iš socialinės atskirties grupių, jokios darbo patirties neturintis jaunimas, ir panašiai.
Žurnalas „Žmogus dėžė“ – tai socialinis projektas, kurio misija yra suteikti galimybę žmonėms, negalintiems susirasti darbo, užsidirbti pragyvenimui pardavinėjant leidinį. Žurnalo pardavėjai yra tinkamai apmokomi, tad pusę kiekvieno parduoto leidinio pasilikę sau, jau gali pajusti paties uždirbtų pinigų svorį ir išvengti elgetavimo gatvėse.
Taigi, šio žurnalo koncepcija yra ypatinga tuo, kad jo teikiama nauda akivaizdi tiek pirkėjui, tiek pardavėjui: pardavėjas gauna galimybę pamažu sugrįžti į darbo rinką, o pirkėjas gali mėgautis kokybišku leidiniu, kurio puslapiuose sugula įvairiausio plauko istorijos ir pokalbiai su įdomiom asmenybėm, bei maloniu žinojimu, kad prisideda prie gerovės kūrimo visuomenėje.
Kas mums iš to?
Didėjanti kaimų ir miestų atskirtis, ant skurdo ribos balansuojančios socialinės atskirties grupės, augantis jaunimo nedarbas, dėl nepastovaus finansavimo savo misiją sunkiai galinčios įgyvendinti nevyriausybinės organizacijos, sunki ir brangiai kainuojanti ilgai nedirbusių asmenų reintegracija į darbo rinką – tai tik saujelė visuomenę kankinančių skaudulių, kuriuos pasaulyje sėkmingai gydo socialinio verslo preparatais.
Kilnią misiją sumaišius su tvaraus verslo principais, įdėjus žiupsnelį nepalaužiamo entuziazmo ir įspaudus keletą lašų inovatyvios idėjos eliksyro, galime sukurti sveikesnę ir laimingesnę savo miesto ar kaimo bendruomenę, nelaukiant, kol šias problemas imsis spręsti valstybė. Ne veltui vakaruose į socialinį verslumą žiūrima kaip į priemonę, leidžiančią sutaupyti valstybės lėšas, skirtas socialinių paslaugų teikimui ir socialinei integracijai.
Be kita ko, Europą nemenkai aplamdžiusi ekonominė krizė tik dar kartą įrodė, kad socialinis verslas yra atsparus dideliems ekonominiams nuosmukiams. Neseniai atlikto tyrimo duomenimis, Prancūzijoje socialinė ekonomika (kuri sudaro 9,9 proc. visų apmokamų darbo vietų) 2006-2008 m. sukūrė 18 proc. visų naujų darbo vietų. 2008-2009 m. užimtumas socialinės ekonomikos srityje augo 2,9 proc., kas, paprasčiau kalbant, prilygo 70 000 naujai sukurtų darbo vietų, lyginant su 1,6 proc. nuosmukiu privačiajame ir 4,2 proc. viešajame sektoriuose. Beveik analogiška situacija buvo užfiksuota Italijoje ir Ispanijoje.
Socialinis verslas yra paremtas savitarpio pasitikėjimu, tad jo sąskaitoje dar vienas riebus pliusas už socialinio kapitalo skatinimą. Socialinį kapitalą lengviausia apibūdinti kaip kolektyvinę socialinių tinklų ir jų formuojamų polinkių dirbti vardan vienas kito vertę (pavyzdžiui, kaimynai, prižiūrintys vieni kitų namus ar gyvūnėlius, kol jie išvykę). Galima tvirtinti, kad tvarią bendruomenių raidą užtikrinantis socialinis verslas ne tik išryškina kapitalizmo trūkumus, bet ir padeda juos mažinti.
Projekto tikslas – pamatai socialiniam verslui
Nei socialinio verslo sąvoka, nei pati veikla dar nėra išsikovojusi tinkamos vietos Lietuvos kontekste, tačiau idėjiškai veikiančių entuziastų keliamas šurmulys ir švelnus, bet užtikrintas Europos Sąjungos spaudimas duoda pirmuosius rezultatus.
Kaip programos „Kurk Lietuvai“ dalyviai, rotuodami Ūkio Ministerijoje jau spėjome gana plačiai apžvelgti socialinio verslo padangę mūsų krašte, pasilyginti su kitomis Europos valstybėmis ir susidėlioti veiksmų planą. Didžiausią dėmesį savo rotacijos metu skirsime viešinimo priemonėms ir socialinio verslo koncepcijai.
Ką Lietuvai reiškia socialinis verslas; kokios mūsų galimybės ir galimi iššūkiai; kokiomis kryptimis turėtume sistemingai plėsti savo veiklą; kokie finansiniai mechanizmai reikalingi sėkmingam vystymuisi; ar esame pasiruošę socialinių verslų bumui teisiniame kontekste; kaip pamatuosime socialinio verslo nešamą naudą valstybei ir bendruomenėms? Šie ir daugybė kitų klausimų bus atsakyti projekto eigoje. Sekite naujienas.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
