Atskridus į Kijevą viskas buvo gerai – mano ir dukters telefonai automatiškai prisijungė prie vietos operatorių, „Tele2“, kaip ir priklauso, atsiuntė žinutę, kurioje pasveikino atvykus į Ukrainą ir nurodė paslaugų tarifus.
Kelias dienas viskas buvo normalu, tačiau liepos 14-ąją iš Odesos važiuojant į Dnepropetrovską į dukters mobilųjį telefoną buvo atsiųsta žinutė, kuri mus prajuokino: „Tele2“ sveikina jus Izraelyje.“
Kadangi nurodytos ryšio kainos, ypač mobiliojo ryšio megabaito kaina (60 litų), neatrodė patrauklios, dukrai griežtai paliepiau iš savo telefono niekam neskambinti, tuo labiau nebandyti lįsti į internetą. Jei norės su kuo nors pakalbėti, tegul naudojasi mano telefonu, kuris, nors taip pat yra „Tele2“, liko Ukrainos teritorijoje.
Tai buvo ne pirma mūsų mobiliojo ryšio operatoriaus staigmena. Liepos 20 dieną lėktuvui nusileidus Vilniuje „Tele2“ dukrą pasveikino atvykus į Baltarusiją.
„Išjunk telefoną ir vėl įjunk“, – patariau jai, tačiau tai padarius „Tele2“ atsiuntė dar vieną žinutę, sveikinančią atvykus į Aliaksandro Lukašenkos valdomą šalį.
Šįkart juokinga neatrodė, tuo labiau kad net žalio supratimo neturiu, kokiomis, lietuviškomis ar baltarusiškomis, kainomis man reikės mokėti, jei dukrai kas nors paskambins, ar ji su kuo nors užsimanys pasidalyti kelionės įspūdžiais.
Kitą dieną paskambinau į „Tele2“ aptarnavimo skyrių išsiaiškinti, kur mano dukra, tiksliau jos telefonas, yra – Lietuvoje ar Baltarusijoje.
Atsiliepusi jauna mergina patvirtina, kad, jei žinutė atsiųsta, vadinasi, mes esame pas kaimynus.
„Bet kaip taip gali būti?“ – toliau klausinėju.
Atsakymas pribloškė. Esą taip dažnai būna, nes kažkieno ryšis yra stipresnis ir todėl telefonas prisijungia prie stipresnio signalo.
Kaip gali būti baltarusiškas signalas stipresnis Vilniuje, kai „Tele2“ įsikūręs sostinėje? „Gali. Dažnai taip būna“, – atsako mergina.
Tiek to, gal ir gali, juk Baltarusija nuo Vilniaus ne taip ir toli, bet kaip gali būti Izraelio signalas stipresnis Ukrainoje, kai šias šalis skiria, kaip „Google“ sako, apie porą tūkstančių kilometrų, man nesuprantama iki šiol.
Kadangi esant Lietuvoje skambučių neišvengsi, paprašau merginos, kad ji patikrintų, kur vis dėlto mano dukros telefonas prisijungęs – prie Baltarusijos operatoriaus ar „Tele2“, nes ekrane „roaming“ ženklo nematyti, o operatorių rodo lyg ir tinkamą – „Tele2“.
„Mes negalime matyti, prie ko jūs prisijungėte“, – atsako paslaugioji operatorė ir patikina, kad jie, kaip ir aš, tai pamatys tik tada, kai ateis sąskaita.
„Laba diena, kodėl aš turiu mokėti už jūsų nesąmones?“ – jau norėjosi rėkti, tačiau nusprendžiau patylėti.
Galiausiai operatorė pasiūlė išeitį, kaip atsikratyti priverstinio buvimo užsienyje – ne tik išjungti telefoną, bet ir išimti ir iš naujo įdėti SIM kortelę.
Ačiū Dievui, tai suveikė. Dabar telieka tikėtis, kad man neteks mokėti už kelis gaunamuosius ir siunčiamuosius skambučius baltarusiškais tarifais, o jei toks mokestis ir bus, „Tele2“ jį geranoriškai nurašys, kaip nuostolius dėl jų pačių klaidos.
***
Komentuoja „Tele2“ atstovas Maksimas Reznikovas.
Situacija dėl pranešimo apie atvykimą į Izraelį Ukrainos teritorijoje tikrai nestandartinė ir sunkiai paaiškinama. Kaip teisingai nurodo klientė, prisijungimas prie Izraelio tinklų Ukrainoje nėra įmanomas dėl didelio atstumo tarp šių šalių. Greičiausiai technologinis atsakymas glūdi bazinėje stotyje, prie kurios telefonas prisijungė pakeliui iš Odesos į Dnepropetrovską.Telefonas šalies, kurioje bandoma prisijungti, signalą atpažįsta pagal tinklo informaciją tarp užsienio ir Lietuvos tinklų. Kaip šiuo atveju nurodo klientė, telefonas tinklą atpažino kaip Izraelio. Konkrečiau šitą nestandartinę situaciją galima būtų pakomentuoti atlikus išsamesnį techninį tyrimą.
Kai klientai ne dėl savo kaltės patiria išlaidų, situaciją visais atvejais nagrinėjame individualiai, atsižvelgiame į aplinkybes ir nepagrįstus nuostolius kompensuojame. Žinoma, klientės neprašytume už naudojimąsi ryšiu būnant Ukrainoje sumokėti Izraelio tarifais.
Vilniuje kartais pasitaikydavo, kad automatiniu tinklo paieškos režimu nustatyti telefonai prisijungdavo prie Baltarusijos mobiliojo ryšio tinklų. Taip gali nutikti, kai atnaujinant konkrečios bazinės stoties programinę įrangą ji trumpam išjungiama. Tokiais atvejais telefonas ieško stipriausio signalo šaltinio ir, jei toks yra Baltarusijos operatoriaus, jungiasi prie jo. Šią ypatybę lemia mobiliojo ryšio technologija – valstybių sienos nesustabdo ryšio signalo, o telefono aparatai ieško stipriausio signalo šaltinio. O kai kuriose Vilniaus vietose atstumas iki Baltarusijos sienos yra nedidelis – vos 30 km.
Stengiamės, kad tokių situacijų būtų kuo mažiau ir jos nesukeltų rūpesčių klientams.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
