Sakysite, neįmanoma? Būtent su tokia kraupia realybe susidūriau praėjusį penktadienį Jonavoje. Spalio 24-ąją Jonavoje esančiuose soduose, Trumpoji g. 23 susirinkome bazinių karinių mokymų baigimo proga. Rezervo kariai po trijų mėnesių išbandymų Lietuvos kariuomenėje, matyt, paskutinį kartą susirinko pasibūti visi kartu.
Apie antrą valandą nakties mūsų patalpose pasirodė du nepažįstami jaunuoliai. Vos ne vos juos išprašiau iš pagrindinių patalpų, kuriose leidome didžiąją laiko dalį, tačiau pasiekęs pirmąją pergalę supratau, kad viskas taip paprastai nesibaigs – kitame namuke esančioje salytėje tarp visų mūsų asmeninių daiktų jau buvo patogiai įsitaisę ne tik pastarieji du nepažįstamieji, bet ir dar keletas jų draugų su merginomis.
Netrukus sulaukiau ir pasiaiškinimo: pasirodo, vienas iš nekviestų svečių neva yra namelių savininko sūnus.
Paaiškinus jiems, kad patalpas išsinuomojome ir negalime priimti jokių nepažįstamųjų, įkaušę jaunuoliai pradėjo garsiai aiškinti, neva jie gali susimokėt, o mes privalome kuo greičiau nešdintis jiems iš akių.
Siekdamas išvengti konflikto, gavau leidimą išsinešti mūsų asmeninius daiktus (šį procesą lydėjo nekantrūs raginimai nešdintis kuo greičiau) ir užleidau karštakošiams drąsuoliams patalpas.
Paskambinus savininkui ir sužinojus, kad jokio sūnaus jis neturi, gavau nurodymą neaiškius tipus išprašyti. Tuo metu atvyko ir kitų vakarėlyje dalyvavusių asmenų iškviesta policija.
Vis dėlto sužibusi viltis dėl saugumo netruko užgesti: atvažiavę angelai sargai į svetimą teritoriją įsiveržusiems girtiems jaunuoliams nesugebėjo išlementi nė žodžio ir, pastovėję keletą minučių gatvėje, pasišalino.
Bandžiau juos stabdyti, prašyti, kad bent jau palauktų, kol atvyks savininkas (juk bet kurią akimirką žodinis konfliktas gali baigtis kumščiais), tačiau paaiškinę, jog niekuo negali padėti ir parodę aiškų pasipiktinimą mano veiksmais, policininkai pasišalino.
Įtampai dar labiau padidėjus ir pasirodžius pastatų šeimininkui, atskubėjo jau du policijos ekipažai. Pareigūnų pastiprinimas vėl suteikė vilties, tačiau ir šįkart teko skaudžiai nusivilti.
Atvykę keturi policininkai ne tik nesiryžo imtis jokių veiksmų (jie ir toliau stovėjo gatvėje), bet net ir nedrąsiai šypsojosi bei nekreipė į mūsų prašymus padėti jokio dėmesio. Dar baisiau – prie mūsų akių karštakošiai Jonavos banditėliai į vieną iš pareigūnų kreipėsi mažybine vardo forma „Tomuk“ (vardas gali būti ir kitas, tiksliai nebeprisimenu) ir trinktelėjo per petį.
Kieme toliau aiškinantis santykius, paaiškėjo, jog mūsų rimtį sudrumstę jaunuoliai – buvę namelių savininko klientai. Aiškiai matėsi, kad patalpų šeimininkas šių savo klientų bijojo nemažiau nei atvykę ramybės sargai, taigi jis netrukus sutiko nekviestus girtus svečius išvežti jų pačių mašina. Tuojau pat pasišalino ir pareigūnai.
Ši istorija nebūtų verta tiek dėmesio, jei nebūtų apnuoginusi sisteminio šalies teisėsaugos trūkumo: susidūrus su pareigų neatliekančiais policininkais pavojuje atsidūrę žmonės yra paliekami visiškai vieni.
Nors nekviesti svečiai ir pasišalino, mums nedavė ramybės baimė, jog ypač drąsūs jaunuoliai gali grįžti keršyti, o tokiu atveju iš pasitikėjimą praradusių pareigūnų pagalbos nesulauksime.
Dėl šios priežasties skambinau bendruoju pagalbos telefonu prašydamas Jonavos policijos komisariato telefono. Mano didelei nuostabai, 112 operatorė vietoje Jonavos pateikė Kauno pareigūnų telefoną. Dar didesnei nuostabai – pastarasis telefonas neveikė.
Nors ir primygtinai prašiau padiktuoti man numerį, kuriuo paskambinęs galėčiau užtikrinti aplinkinių saugumą, bendrojo pagalbos telefono operatorė atsisakė padėti.
Visa ši istorija parodo ne tik, kad bet kuriuo metu į svetimas patalpas gali įsiveržti įkaušę karštakošiai jaunuoliai, ir ne tik, kad toks jaunimėlis gali būti visiškai priimtinas išsigandusiems policininkams. Svarbiausia, kad neegzistuoja joks įrankis (arba apie jį nėra informuoti 112 darbuotojai), kuris padėtų žmonėms, kurie susidūrė su garbę praradusiais pareigūnais.
Žinoma, policijos atstovai galės teigti, jog penktadienio naktį budėję pareigūnai nematė būtinybės imtis veiksmų, juk į svetimą teritoriją įsiveržę vyrukai nepuolė svaidytis kumščiais ar peiliais...
Tačiau ar būtina visada pralieti nekaltų žmonių kraują, kad priesaiką valstybei davę pareigūnai imtųsi veikti?
***
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato
(VPK) komunikacijos poskyrio specialistas Kęstutis Kasciukevičius pateikė minėto įvykio aplinkybes, kaip jas užfiksavo pareigūnai: „2014-10-25 2.54 val. Kauno apskr. VPK Jonavos r. PK gautas pranešimas, kad Jonavoje, Trumposios g. esančioje pirtyje vyksta konfliktas. Pranešėjas D. Š. teigė, kad atvykę 5 apie 25 m. amžiaus nepažįstami vyrai nori patekti į vidų.Į nurodytą vietą 3.02 val. atvyko vienas Kauno apskr. VPK Jonavos r. PK Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio ekipažas, o kiek vėliau ir antrasis. Atvykus policijos pareigūnams įvykio vietoje konfliktų, muštynių ar viešosios tvarkos pažeidimo fakto nebuvo.
Asmenys, kvietę policiją, paaiškino, kad jie su draugais, 20 asmenų, išsinuomojo pirtį. Jiems švenčiant, į pirtį atėjo penki nepažįstami vyriškiai ir tarp jų kilo žodinis konfliktas. Policijos pareigūnams aiškinantis įvykio aplinkybes, nei vienas iš asmenų nereiškė jokių pretenzijų, taip pat nepageidavo rašyti pareiškimo dėl įvykio. Sužalotų asmenų nebuvo.
Toliau besiaiškinant įvykio aplinkybes, atvyko pirties savininkas, kuris išsivežė pareiškėjo minėtus penkis asmenis.
Apklausus pirtyje šventusius vyrus, vienas iš jų pareigūnams paaiškino, kad jis pakvietė atvykti anksčiau minėtus 5 asmenis į pirtį, tačiau jų atvykimas nepatiko kitiems pirtyje buvusiems asmenims, dėl ko kilo žodinis konfliktas.
Kadangi nebuvo nustatyta viešosios tvarkos ar kitų pažeidimų, policijos pareigūnai tyrimo nepradėjo.
Bendrojo pagalbos centro trumpasis numeris 112 skirtas skubiai ir būtinai pagalbai išsikviesti, ką parodė ir operatyvus pareigūnų atvykimas į įvykio vietą.
Kauno apskrities vadovybė artimiausiu metu planuoja susitikti su Bendrojo pagalbos centro darbuotojais. Susitikimo metu bus aptartas ir šis įvykis.
Apie neteisėtus pareigūnų veiksmus gyventojai gali pranešti viešai skelbiamu Kauno apskr. vyriausiojo policijos komisariato Imuniteto skyriaus pasitikėjimo (anoniminiu) telefonu (8 37) 30 61 80.“
***
Bendrojo pagalbos centro (BPC) viršininko pavaduotojas Tadas Maroščikas:
„Dėl aprašytos situacijos Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriuje buvo gautas pagalbos skambutis. Informacija apie konfliktą buvo perduota policijai, į įvykio vietą buvo išsiųsti patruliai.
Maždaug po 20 minučių buvo gautas dar vienas skambutis. Pranešėjas skundėsi policijos pareigūnų neveiklumu, todėl jam buvo pasiūlyta kreiptis į Kauno apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą (KAVPK), nes Jonavos policijos patruliai yra operatyviai valdomi, išsiunčiami ir jų reagavimas kontroliuojamas būtent KAVPK budėtojų.
Pranešėjas neprašė telefono numerio, todėl komisariato numeris jam nebuvo pateiktas. Be to, pranešėjas nurodė, kad pats kreipsis į KAVPK.“
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
