Nežabotos linksmybės airių baruose dviem lietuviams atėmė žadą

Šį straipsnį rašau reaguodamas į vienos autorės pasakojimą apie gyvenimą Vakarų Europos šalyje.

Po klajonių po barus vaikinai nutarė grįžti namo.<br>„123rf.com“ asociatyvioji nuotr.
Po klajonių po barus vaikinai nutarė grįžti namo.<br>„123rf.com“ asociatyvioji nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Emigrantas Tadas

Nov 11, 2014, 10:42 PM, atnaujinta Jan 21, 2018, 5:58 PM

Panašią patirtį neseniai turėjau ir aš Airijos Korko mieste.

O istorija buvo tokia: gavę iš darbdavio atlygius savaitės gale nutarėme papramogauti – penktadienio vakarą pasisėdėti bare. Gražiai išsipustėme, apsivilkome šventinius elegantiškus rūbus ir patraukėme į normalesnį barą. Penktadienio vakaras, Korko baruose pilna žmonių, alus ir degtinė liejasi laisvai kaip iš kokio kiauro tanklaivio. Užsisakėme ir mes tradicinio airiško alaus bei užkandos ir pradėjome gurkšnoti.

Maždaug po valandos mano bendradarbiui Valdui prireikė užsukti „pas nykštukus“. Grįžo po kurio laiko ir pusiau šypsodamasis tarė: „Jeigu ten eisi  – atsargiai, ten baseinas.“

Aš nesupratęs sakau: „Koks baseinas? Tikras baseinas? Tu rimtai?“

O jis: „Eik tu, eik tu, tas „baseinas“ atsirado dėl to, kad, ko gero, daugiau buvo šlapintasi ant grindų nei į klozetus.“

Susimasčiau – ką daryti? Žvilgt pro langą – lauke jau sutemę, tad nutariau eiti į lauką, bet nebraidyti po savadarbį „baseiną“. Atokiau už baro tamsoje galėjau atlikti savo reikaliuką. Ko gero, čia jau ne vienas tą reikaliuką buvo atlikęs nes aitrus šlapimo kvapas rietė nosį.

Grįždamas į barą išgirdau: „Oh, ach“. Ir vėl: „Och, ach“. Aš žvilgt į šalį, o ten porelė savo seksualinius reikalus tvarko. Nuo blankios lemputės krintanti šviesa apšvietė „įsimylėjėlių“ veidus: tos merginos mylimasis – kokiais 25 metais vyresnis už tą mylimąją, kuriai duočiau kokius 16, o gal net 15 metų.

Grįžęs į barą pastebėjau jau kokius penkis vietinius snaudžiančius prie stalo, o dar kokie 3-4 lūkuriavo prie baro alaus vos bestovėdami ant kojų. Kolega mano žvilgt į juos ir juokaudamas mestelėjo: „No, no, ar tik nebus taip, kad jie nebepakels pilno bokalo?“

Ir iš tikro: Valdo tarsi tikro pranašo pranašystė išsipildė – girtas jaunuolis tvojosi veidu į grindinį ir sukūlė savo bokalą,  jo turiniu aptėkšdamas mano naujus batus.

Viskas. Supykęs pasakiau: „Nešdinamės iš šios landynės. Eime ieškoti kito baro. Man gana šito „šlapimo baseino“, besitvatinančios porelės atvirai ir dar kažkokio girtuoklio aptaškytų batų.“

Kaip tarėm, taip padarėm. Patraukėme Korko centro link. Netrukus mūsų akis patraukė ištaiginga pub‘o reklama, pastovėję minutėlę nutarėm užsukti – gal čia bus daugiau elegancijos.

Vos įėję pro duris, dar nepasiekus pagrindinės baro salės, prie rūbinės mus pasitiko privemtas kampelis. Pamaniau, visiems pasitaiko. Ir nuėjome į pagrindinė salę. Bet salėje vaizdelis mus pribloškė dar labiau nei prieš tai buvusiame bare. Po stalu jau visu gražumu tysojo jaunuolis. Prie kito stalo vaikinas kadrino merginą tiesiog kišdamas rankas po siauru sijonuku ir už liemenėlės, o barmenas apsimetė, kad nieko nemato.

„Na ir etiketas šios skylės“, - pamaniau.

Valdas, permetęs akimis salę, nutarė: „Eime iš šios skylės, nes čia nieko gero, nepasižmonėsi.“ Ir pasukome išėjimo link.

Vos tik atidarėm lauko duris, prie įėjimo (na gal apie 1,5 m nuo paradinio įėjimo) visu gražumu šlapinosi jaunuolis. Neapsikentęs sušukau: „Policiją tau pakviesiu!“ O kiti lauke rūkantys jaunuoliai atsiliepė: „Don't worry, it is normal“ (liet. nesirūpink, tai normalu).

„Nieko sau tas airiškas „normal“, – pamaniau, ir patraukėme ieškoti kito elegantiško baro.

Eidami per Korko centrą pastebėjome dar vieną barą. Aš žvilgt į kolegą ir klausiu: „Gal čia bandome laimę?“ O jis: „Pabandome.“ Po truputi artėjant prie baro, iš sutemų vis labiau ėmė ryškėti besimušančių maždaug keturių jaunuolių grupelė.

Stabtelėję pamąstėme, ar apskritai verta eiti į tą barą. Tačiau Valdas man porino, kad šie santykius aiškinos lauke, gal viduje bus normaliau. Paklausiau draugužio.

Vos pravėrus duris, į ausis tvokstelėjo garsi muzika, stalai nukrauti pilnais ir tuščias bokalais, kur ne kur prie stalo murksojo prisigėrę vyrai ir moterys. Alinė tirštai buvo prirūkyta. Prie gretimo stalo jaunuoliai sumąstė užsirūkyti žolytės, tai, neapsikentę to narkotinio kvapo, persėdome į kitą vietą, salės gale.

O čia dar viena staigmena – gerokai išgėręs vaikinas ir mergina (gal greičiau prisiragavę narkotikų arba jie kokie pakvaišę ekstremalai) sumąstė „pasidulkinti“ (siūlau to „pasidulkinimo“ nepainioti su sąvoka „pasimylėti“). Tas atsisagstė klyną, o ji kilstelėjo sijonuką ir užsėdo ant jo. Neapsikentęs tokio vaizdelio, mano kolega šliūkštelėjo ant jų bokalo turinį ir pasipiktinę nešdinomės iš to pub‘o.

Po tokių nuotykių nusprendėme, kad neverta eiti atsipalaiduoti į airiškus barus ir, juo labiau, apsirengus elegantiškais rūbais. Pakeliui į namus užsukome į parduotuvę, pasiėmėme kelis butelius alaus ir taip kultūringai pabaigėme leisti vakarą namie.

Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.