Tai vyko prie Rotušės po 11 valandos ryto. Sėdėjau automobilyje, kai pamačiau jau minėtą iš pažiūros pusantrų metukų berniuką ir su juo buvusią vyresnio amžiaus moterį bevaikštant prie ten esančių suoliukų ir vandens fontanėlio. Spėjau pagalvoti, kaip smagu jam jau savom kojytėm žingsniuoti – atrodė, kad vaikas neseniai pradėjęs vaikščiot.
Mano mintį nutraukė su juo buvusios ponios elgesys – ji priėjusi prie vaiko sugriebė jam už rankytės ir gana smarkiai timptelėjo. Suglumau, bet vaizdas mane sudomino. Ir po kelių minučių tai pasikartojo! Man stebint atrodė, kad berniukas nori eiti ar daryti kažką, ko jo, kaip vėliau išsiaiškinau, auklė nenori.
Kitą kartą ji sugriebusi už rankos vaiką grubiai prisinešė prie savęs. Jaučiau kaip pradeda kilti pyktis mano ląstelėse. Berniukas toliau vaikštinėjo, kai jo auklė, matyt, sugalvojo važiuot namo ir jį ne įsodino, o tiesiog įmetė į vežimėlį... Negalintį apsiginti vaiką ji su tokiu grubumu įgrūdo į vežimėlį.
Atplėšiau mašinos duris ir tekina pasileidau jų link. Dar išgirdau savo vyrą šaukiant „nesikišk“, bet, prisiekiu Dievu, nei kariuomenė manęs nebūtų sustabdžiusi tą akimirką.
Prilėkus prie jų, mano pirmas klausimas buvo: „Ar jūs šito vaiko mama, kad taip elgiatės su juo?“
„Auklė“, – atsakė su stipriu rusišku akcentu.
Pasakiau jai, kad stebiu juos pusvalandį. Pyktis išsiveržė su ašarom. Klausiau, kaip taip galima, juk jis mažas, jis, galų gale, net ne jūsų vaikas... Pasakiau, jog padariau nuotrauką iš mašinos, kur matosi vaikas vežimėly, jog surasiu tėvus ir papasakosiu apie jų vaiko auklę.
Ji puolė atsiprašinėti, išsigando, prašė „nedaryti jai gėdos“.
Jos pasiteisinimas? Berniukas norėjo mirkyt rankas šaltam fontano vandeny... Ir auklei trūko kantrybė.
Bet aš tą „gėdą“ padarysiu. Noriu, kad šią nuotrauką pamatytų vaiko tėvai. Noriu apsaugoti vaiką: jeigu jo auklė viešoj vietoj nebijo jo tampyti, tai kokia ji su juo namuose, kai būna dviese?
Rašau, o pyktis dar veržiasi, labai pagailo berniuko. Įspūdis toks, kad ne pirmą kartą ji su vaiku taip elgėsi.
Galbūt šita mano rašliava neduos daug naudos, galbūt – duos, bet mamos – būkit atsargios besirinkdamos auklę. Mano šiandienos patirtis parodė, jog vyresnė – nebūtinai patikimesnė.
Už gerą darbą autorei Giedrei dovanojame „Tyto Alba“ išleistą Alessandro Baricco knygą „Triskart aušroje“.
Sekite mus „Facebook“ ir skaitykite daugiau skilties „Bendraukime“ temų.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
