Pirmas žingsnis: imame plastikinį vienkartinį švirkštą.
Antras žingsnis: kuo lygiau nupjauname viršų.
Trečias žingsnis: kai įtaisas jau yra tinkamas, imamės darbo. Prispaudžiame įtaisą prie odos su erke. Jei nėra gero „sukibimo“, galima patepti kremu arba, blogiausiu atveju, palaižyti. Ne erkę, o švirkštą.
Penktas žingsnis: traukiame švirkšto stūmoklį į save. Erkė išlenda pati.
Ir medžiagos, šių gyvių suleistos po oda, irgi iškyla į paviršių. Pageidautina ištraukos vietą patepti antiseptikais. Spiritu, degtine blogiausiu atveju ir panašiai.
Kalbant apie erkinį encefalitą – nuo jo ši priemonė neapsaugos – tai virusinė liga, todėl grįžę namo kreipkitės į gydytoją ir pasitikrinkite. Tačiau toli gražu ne visos erkės yra apsikrėtusios, tad geriau ją pašalinti iš karto, nei nešioti ant savo kūno tol, kol pavyks nueiti pas gydytoją.
Principas aiškus – neturint švirkšto, galima pasinaudoti bet kokiu plonu vamzdeliu. Pavyzdžiui, tušinuko korpusu – reikia „įčiulpti“ gyvį į vamzdelį, tik atsargiai, kad nepapultų į burną ir nepaspringtumėte. Reikėtų įdėti kokį filtrą – nosinę, pavyzdžiui, ar šiaip kokios medžiagos skiautę.
Na ir žinoma, jei ne visi, tai bent kai kurie žinote, ką reiškia gydomosios „taurės“ ir kaip jos statomos. Bet koks stiklinis butelis ar nedidelis indelis nuo majonezo tam gali tikti. Kaitiname degtuku ar žiebtuvėliu orą stikliniame inde, prispaudžiame prie to odos ploto, kur įsisiurbusi erkė ir laukiame 5 minutes.
Blogiausia, kas gali nutikti – tai mėlynė. Linkime gamtos be erkių ir kitų nepatogumų.
Už patarimo nuorodą dėkojame skaitytojai Ilonai
Sekite mus „Facebook“ ir skaitykite daugiau skilties „Bendraukime“ temų.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
