Mes, lietuviai, vis dar nepasikukliname atvirai kritikuoti užsieniečių bei taikyti iš nežinia kur susiformavusių stereotipų. Dažnai į užsieniečius žiūrima kaip į Kitą, tą, kuris turi visus neigiamus bruožus ar net kartais yra kaltas dėl tam tikrų negerovių šalyje, kurioje jie svečiuojasi.
Tas Kitas dažnai taip ir lieka aptarinėjimų ir žvilgsnių objektu, tarsi pats neturėtų teisės prabilti. Neretai jie savo nuomonę apie lietuvius išsiveža namo. Taigi, mus sudomino to Kito nuomonė ir tai, kaip jis mus mato. Todėl nusprendėme įgyvendinti projektą „Mirrors Of Lithuanians“ („Lietuvių veidrodžiai“), kurio metu prašėme užsieniečių pasitelkiant fotografiją kūrybiškai išsakyti savo nuomonę ir pastebėjimus.
Vytauto Didžiojo universitete studijuojantiems užsienio studentams siūlėme į lietuvius pažvelgti per emocijų, aprangos, elgesio, įpročių, pomėgių, pažiūrų ir socialinių grupių prizmę. Projekte panoro dalyvauti penkti studentai iš skirtingų šalių:
Semihas Mandaci (22 m., Turkija). Lietuvoje lankosi pirmą kartą, atvyko vienam semestrui per studijų mainų programą „Erasmus“. Studijuoja žurnalistiką, planuoja toliau gilintis į fotožurnalistiką.
Máté Vadovicsas (23 m., Vengrija): „Anksčiau teko lankytis Lietuvoje, tiksliau, keliauti per ją“. Lietuvoje – 8 mėnesiai. Atvyko per studijų mainų programą „Erasmus“. Studijuoja biologiją.
Zakarija Muhamadovičius (21 m., Marokas). Lietuvoje lankosi pirmą kartą, čia gyvena jau beveik 2 metus. Atvyko pilnai bakalauro studijų programai. Studijuoja tarptautinę politiką ir vystymąsi.
Jana Alessa (25 m., Vokietija). Lietuvoje lankosi pirmą kartą, studijuoja vieną semestrą. Atvyko per „Erasmus“ studijų mainų programą. Studijuoja politologijos ir kultūros studijų programoje.
Tayfunas Kasapoğlu (25 m., Turkija) Lietuvoje lankosi pirmą kartą. Atvyko rugsėjį pilnai sociologijos magistro studijų programai.
Projekto „Mirrors of Lithuanians“ dalyviai kaip itin svarbų aspektą, apibūdinantį lietuvius, įvardijo religiją.
T.Kasapoglu, fotografijoje užfiksavęs krišnaitų pasekėjus, džiūgauja Kauno Laisvės alėjoje matydamas itin didelę religijų įvairovę. Tokios pačios nuomonės dėl religinio pliuralizmo Lietuvoje laikosi ir Z.Muhamadovičius, kaip pavyzdį pateikiantis Kauno gatvėse sutinkamas musulmones merginas, kurios, jo nuomone, nesukelia jokių neigiamų emocijų aplinkiniams.
Rodos, jog daugelis lietuvių jau suvokia tamsiuoju paros metu dėvimų liemenių bei atšvaitų svarbą bei būtinumą, tačiau studentams, atvykusiems iš užsienio šalių, toks mūsiškių įprotis atrodo keistas. J.Alessa stebisi Lietuvos gatvėse matydama atšvaitais apsivijusius ne tik vaikus, bet ir suaugusiuosius.
Šiek tiek ironišką požiūrį į saugumą kelyje pateikia M.Vadovicsas: jis savo fotografijoje, kurią pavadino „Perdėtas saugumas“, užfiksavo dienos metu šaligatviu žygiuojančią ir geltonomis liemenėmis pasipuošusią darželinukų grupelę.
Mes, lietuviai, turime bent 10 šventinių dienų, kurių metu ištuštėja beveik visi šalies biurai ir kontoros, o mes įsiliejame į šventinį gaudesį – mums patinka švęsti!
Štai vokietei J.Alessai teko dalyvauti Vasario 16-osios ir Kovo 11-osios minėjimuose. Švenčių metu Jana buvo nustebinta gatvėse matytos nacionalinės atributikos įvairove ir gausa. Taip pat ji mano, kad lietuviai sugeba išreikšti savo patriotiškumą visai ne nacionalistiniais būdais.
Tuo tarpu S.Mandaci dėmesį patraukė paradai per nacionalines šventes, į kuriuos trispalvėmis vėliavomis nešini lietuviai renkasi kartu su visomis šeimomis. Jo nuomone, jų veiduose buvo galima matyti tik ramybę ir susikaupimą, jokių kitų ryškių emocijų.
Net keli dalyviai išskyrė lietuvių bruožus ramumą ir uždarumą. T.Kasapoğlu savo fotografijoje užfiksavo vaizdą, kuriame būrelis jaunų žmonių, akivaizdžiai susietų bendrais interesais – mokslais ne itin bendrauja tarpusavyje, bet užsiima kiekvienas savo veikla.
Z.Muhamadovičius taip pat pastebi, kad mokiniai Lietuvos mokyklose nėra labai aktyvūs, nėra įpratę uždavinėti klausimus.
Šalia ramaus būdo, anot dalyvių – lietuvių veiduose galima pamatyti ir šypsenas bei geranorišką bendravimą. Pavyzdžiui, T.Kasapoğlu žvilgsnį patraukė gerai laiką leidžiantys, besilinksminantys gatvės muzikantai.
Z.Muhamadovičiaus nuomone, lietuviai, išskyrus Kauno naktinių klubų lankytojus, yra draugiški žmonės: su jais lengva užmegzti pažintį bei kalbėtis įvairiomis temomis, taip pat iš jų galima daug sužinoti ir apie Lietuvą.
Dalyviai, fotografuodami bei komentuodami pačių darytas nuotraukas, pasiūlė nauju kampu pažvelgti į dalykus, kurių paprastai pernelyg nesureikšminame. Vienas jų – lietuvių gatvės menas, kurį mes paprastai nuvertiname kaip nereikšmingą, estetiškai nevertingą mėgėjų veiklą. T.Kasapoğlu, teigia: „Kada kalbame apie meną, aš pirmiausiai pagalvoju apie gatvės meną, kadangi jis pasiekia žmones iš įvairių visuomenės segmentų. Lietuvoje – įdomus gatvės menas.“
Nors projekte „Mirrors of Lithuania“ nebuvo nė vieno italo, tačiau neliko nepastebėti ir lietuvių picos valgymo ypatumai. Štai Z.Muhamadovičius liko nustebintas, išvydęs lietuvius picą valgant su stalo įrankiais, o ne tiesiog rankomis.
Kai kurie projekto dalyviai atrado ir kiek neįprastų lietuvių bruožų. Pavyzdžiui, tai, jog didelę įtaką lietuvių gyvenimui turi oras. Anot T.Kasapoglu, vos tik pašviečia pirmieji pavasarinės saulės spinduliai, lietuviai „išsiridena“ į gatves bei nusėda parkų suolelius. Tai kuo puikiausiai atvaizduoja Tayfuno nuotraukose matomi pavasarį pajautę ir į gatves „išplaukę“ lietuviai.
Straipsnį taip pat norėtųsi pabaigti optimistine nata ir vieno iš projekto „Mirrors of Lithuania“ dalyvio – Z.Muhamadičiaus patarimu į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams: „Užmegzkite gerus santykius su lietuviais, kiek įmanoma geriau juos ištyrinėkite, nes jie – tikrai labai įdomūs žmonės.“
Sekite mus „Facebook“ ir skaitykite daugiau skilties „Bendraukime“ temų.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
