Kadangi nuotraukose užfiksuota viena iš Širvintų miesto degalinių ir Širvintų rajonui priklausančio mokyklinio autobuso vairuotojas, pilantis degalus į autobuse stovinčias plastikines talpyklas, skaitytojo laišką persiuntėme Širvintų rajono savivaldybei.
Savivaldybė netrukus atsiuntė Švietimo ir sporto skyriaus parengtą atsakymą:
„Atsiųstose nuotraukose užfiksuotas Gelvonų vidurinės mokyklos mokyklinis autobusas ir jo vairuotojas. Pagal mokyklos nustatytą tvarką, taupant aplinkos lėšas, skirtas mokykliniams autobusams, vairuotojas (pagal direktoriaus 2013-12-31 įsakymą Nr.V-99) penktadieniais, nuvežęs bendrabutyje gyvenančius vaikus į Širvintas, nuperka reikiamą dyzelino kiekį antram mokykliniam autobusui.
Tuo metu autobusu mokiniai nevežami. Pasibaigus mėnesiui abu vairuotojai pateikia mokyklos buhalteriui išduotų kelialapių ataskaitą ir degalų įsigijimo čekius. Bet kokie nesutapimai pagal pateiktus dokumentus iš karto būtų akivaizdžiai matomi.“
Buvo smalsu sužinoti, ką apie tai mano Švietimo ir mokslo ministerija. Pateikiame ministerijai užduotus klausimus ir gautus atsakymus į juos.
1. Ar įstatymai leidžia plastikinėje taroje transportuoti ir saugoti degalus? Ar mokykliniame autobuse vežamas toks krovinys nekenkia mokiniams?
Ar plastikinėje taroje leidžiama transportuoti ir saugoti degalus, ar mokykliniame autobuse vežamas toks krovinys nekenkia mokiniams, reikėtų klausti savivaldybių – tai joms pagal veiklos sritis priklauso ši kompetencija. Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 7 punkte nustatyta, kad bendrojo ugdymo mokyklų mokinių, gyvenančių kaimo gyvenamosiose vietovėse, neatlygintino pavėžėjimo į mokyklas ir į namus organizavimas – savarankiška savivaldybių funkcija. Organizuodamos mokinių vežimą, savivaldybės taip pat turėtų rūpintis vežimo kokybe ir garantuoti saugumą.
2. Apskritai ar šalyje patvirtintos mokyklinių autobusų naudojimo taisyklės ir ką jos skelbia – kokiems tikslams skiriamas šis autobusas?
Vaikų vežimą mokykliniu autobusu ar transporto priemone su vaikų vežimo skiriamaisiais ženklais reglamentuoja Kelių eismo taisyklės ir Tipinė mokyklinio autobuso vairuotojo darbo instrukcija, patvirtinta susisiekimo ministro 2001 m. sausio 10 d. įsakymu. Taip pat savivaldybės turi parengusios savo tvarką. Vadovaudamasi Vietos savivaldos įstatymu, mokykloms skirtų geltonųjų mokyklinių autobusų naudojimo paskirtį ir tvarką nustato savivaldybės taryba. Švietimo ir mokslo ministerijai šiuo metu galiojančios teisės aktų nuostatos nesuteikia galimybės visiškai reglamentuoti geltonųjų autobusų naudojimo.
Švietimo ir mokslo ministerija yra išsiuntusi savivaldybių merams aplinkraštį dėl geltonųjų autobusų naudojimo, kuriame autobusiukų naudojimo paskirtis pirmiausia apibrėžiama atsižvelgiant į 2000–2015 m. laikotarpiu ministerijos vykdytų mokyklų aprūpinimo geltonaisiais autobusais programų tikslus: vežti kaimuose, miesteliuose didesniu kaip 3 kilometrų atstumu nuo mokyklos gyvenančius mokinius, ypač jei jie turi pakeisti ar yra pakeitę mokyklą dėl jos reorganizavimo, likvidavimo ar struktūrinės pertvarkos; vežti mokinius, kurie turi specialiųjų ugdymosi poreikių ir nepajėgia patys atvykti į bendrojo ugdymo mokyklą (negali savarankiškai vaikščioti, dėl didelių sutrikimų yra nesaugūs gatvėje); vežti ikimokyklinio ar priešmokyklinio amžiaus vaikus, kuriems yra privalomas ikimokyklinis ar priešmokyklinis ugdymas, ir kt. atvejais.
3. Kiek, ministerijos žiniomis, šalyje yra mokyklinių autobusų ir kada jie atsirado? Gal žinote, kokios jie markės, kada pagaminti ir kokį degalų kiekį sunaudoja, pvz., 100 km nuvažiuoti?
2000–2015 m. laikotarpiu savivaldybėms yra išdalyti 739 geltonieji autobusai. Skirtingais metais buvo nupirkti skirtingi autobusai: „Mersedes-Benz Sprinter“, „Ford Transit“, „VW Crafter“, „Iveco Daily“. Daugiausia perkami 19 vietų M2 klasės autobusai. Taip pat minėtu laikotarpiu buvo pirkta 12 M3 klasės 30 vietų autobusų. Vidutinės M2 klasės autobusiuko degalų sąnaudos vežant mokinius asfalto dangos keliais yra apie 12l/100 km, vežant mokinius prastesniais keliais, sąnaudos yra didesnės.
4. Kas ir kaip padengia mokyklinių autobusų degalams skirtas išlaidas? Ar kiekviena mokymo įstaiga turi savo nustatytą tvarką (pagal pateiktus degalų įsigijimo čekius, pagal nuvažiuotus kilometrus, išduodant limituotą kreditinę kortelę ir t.t.) ar ta tvarka nuleidžiama iš viršaus? Kokia, jūsų žinioms, praktika dažniausiai yra taikoma?
Autobusiukų išlaikymo išlaidas dengia savivaldybė, išlaidos finansuojamos iš savivaldybės tarybos sprendimu konkrečiai mokyklai patvirtintų savarankiškoms funkcijoms vykdyti skirtų asignavimų. Kontrolės mechanizmą nustato mokyklos direktorius (patvirtina autobuso naudojimo ir apskaitos tvarką, vairuotojo pareiginį aprašą). Autobuso naudojimo kontrolė atliekama pagal kelionės lapus.
Autobuso ridos ir degalų sunaudojimo apskaita tvarkoma vadovaujantis įrašais kelionės lapuose. Sunaudoti degalai nurašomi į išlaidas pagal kelionės lapuose nurodytą autobuso ridą, neviršijant direktoriaus įsakymu patvirtintų degalų sunaudojimo normų. Kelionės lapų išdavimas žymimas tam skirtuose žurnaluose. Kelionės lapai registruojami pagal numerius žurnale.
Vairuotojas kelionės lape įrašo kiekvieno važiavimo maršrutą ir nuvažiuotų kilometrų skaičių. Kilometrų skaitiklio rodmenis vairuotojas užrašo pradėdamas darbo dieną ir baigdamas. Pasibaigus darbo dienai, kelionės lapo duomenis ir mokyklinio autobuso kilometrų skaitiklio rodmenis tikrina direktorius ar jo įgaliotas asmuo ir pasirašo kelionės lape. Geltonojo autobuso vairuotojas kiekvieną mėnesį pristato užpildytus kelionės lapus ir įsigytų degalų čekius.
5. Ar yra galimybė mokyklinio autobuso vairuotojui susitaupyti kuro savo reikmėms?
Apie tokius atvejus savivaldybės ministerijos nėra informavusios.
Sekite mus „Facebook“ ir skaitykite daugiau skilties „Bendraukime“ temų.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
