Viskas prasidėjo nuo naminės giros – gamindavome ir gerdavome ją švenčių metu, nes pirktinės giros skonis neįtiko. Vėliau pradėjome gaminti naminį vyną. Jį gaminant ir kilo naminės duonos idėja.
Pradžia visada būna nelengva – ir man tai kepant neiškildavo, tai vidus žalias likdavo. Dabar kas kartą vis geriau, o ir šeima duoną valgyti įsibėgėjo, kaip pasakytų Kristijonas Donelaitis.
Šiuo duonos receptu ir norėčiau pasidalinti.
Pirmiausia reikia paruošti duonos raugą. Raugas gaminamas iš vyno mielių, rupių kvietinių ir rupių ruginių miltų bei cukraus.
Pirmiausia vyno mielės panaudojamos raugiant vyną. Vynui išrūgus ir išpilsčius jį į butelius, pagrindinėje talpoje, ant dugno lieka apie 0,5 litro drumzlių.
Šias drumzles reikia sumaišyti su viena stikline rupių kvietinių miltų, viena stikline rupių ruginių miltų, įberti tris valgomuosius šaukštus cukraus, viską sumaišyti ir pastatyti šiltai, kad išrūgtų. Rauginama 1-2 paras.
Kaip matote, tokį raugą kurį naudoju aš, pasigaminti galima vieną kartą per metus – raugiant vyną. Bet laikomas stikliniame inde šaldytuve jis geras išlieka apie 6 mėnesius.
Prieš kepant, duoną reikia užminkyti. Tam imu įprastą 4 litrų talpos puodą su dangčiu. Į jį supilu apie 450 gramų rupių ruginių miltų, 450 gramų rupių kvietinių miltų, arbatinį šaukštelį druskos ir šaukštą kmynų.
Tada pamirkau šaukštą vandenyje ir juo kabindamas raugą dedu į miltus. Maždaug 0,3-0,5 litro anksčiau paruošto duonos raugo dešimčia ar penkiolika šaukštų išdedu į puode esančius miltus, permaišau, pagal poreikį įpilu vandens.
Į duoną galima įdėti ir porą šaukštų cukraus, bet čia pagal skonį ir kūno masės bei ūgio santykį. Aš pastaruoju metu cukraus nebededu – išrūgsta ir be cukraus.
Duoną per naktį kildinu ant vidutinio šiltumo elektrinio radiatoriaus truputį pradengtame puode. Ryte, apie 6 valandą, kol šeima miega, atsikeliu ir kepu duoną. Pusę litro tešlos reikia padėti į šaldytuvą ir tai bus raugas kitam duonos kepimui.
Sudedu ją į kepimo margarinu išteptą formą ir kepu orkaitėje 45-55 minutes, kas 10 minučių didindamas temperatūrą. Kepama pradedant 190 laipsnių ir baigiant 250 laipsnių pagal Celsijų – temperatūros didinimas paskutinėmis minutėmis priklauso nuo plutelės išvaizdos ir spalvos.
Bet reikia žiūrėti. Mažesnės orkaitės būna kaitresnės, nes vidinis jų tūris mažesnis, todėl, kad neapdegtų, duona jose kepama mažesnėje temperatūroje.
Taip mes kepame duoną. Skanaus!
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.