„Išėjus pasivaikščioti Kauno marių pakrantėmis negali nepastebėti, kad visi krantai nugulti didelių nugaišusių žuvų. Tokia situacija pastebėta jau seniau nei prieš savaitę. Informacijos apie tai buvo pateikta minimaliai“, – stebėjosi skaitytojas Renatas.
Vyras nerimavo ir dėl netrukus prasidėsiančio maudynių sezono.
„Makabriškas vaizdas, kai šalia gaišenų žaidžia vaikai, vaikšto žmonės. Kvapas taip pat nemalonus. Man tai panašu į ekologinę katastrofą – juk gali išnykti žuvys. Gaišenų kiekiai įspūdingi“, – konstatavo kaunietis.
Kas tai per liga? Ar ji kenkia žmonėms? Tokie klausimai kilo Renatui.
Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Tomas Barkauskas sakė, jog tyrimai dar atliekami, bet prie kritusių žuvų geriau nesiliesti.
„Prieš dvi savaites prasidėjo žuvų kritimas. Paėmėme vandens ir žuvų mėginius. Kol kas turime tik vandens tyrimų rezultatus – iš jų aišku, jog su vandeniu viskas gerai, didelės taršos neaptikta. O veterinarijos laboratorijos tyrimų rezultatų dar laukiame, tačiau veterinarų buvome raminti, jog, pirminiais duomenimis, epidemijos nėra.
Pavasarį žuvys krenta dėl padidėjusio azoto kiekio vandenyje, taip pat dėl staigaus atšilimo. Tik tiek, jog šiais metais kritusių žuvų gerokai daugiau nei būdavo anksčiau.
Taigi, kol kas tiksliai atsakyti negalime, laukiame tyrimų, tačiau didelio pavojaus neįžvelgiame. Be abejo, tų žuvų nereikėtų imti rankomis ar valgyti. Kritusios žuvys nuskęsta arba būna suvalgytos plėšrūnų, sulestos vandens paukščių – susinaikina pačios. Tikrai nereikia jų užkasti, kaip girdėjau kalbant kai kuriuos žvejus. Geriau prie jų rankų nekišti“, – įspėjo T.Barkauskas.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
