Krepšinio aistruoliai užsuko padėkoti Lietuvos krepšinio herojui. Ir visai nesvarbu, kad jis ne dviejų metrų, o vos 45 centimetrų aukščio, ne gyvas, o nulipdytas iš šamotinio molio ir padengtas glazūra.
G.Mazurą šis bičiulių pokštas labai pralinksmino. Ne be reikalo įkėlęs skulptūrą į vitriną čia pat ant asfalto parašė palinkėjimą: „Go, Jonai, Go“. Vyras tikisi, kad naujoji skulptūrėlė pritrauks ir daugiau svečių.
Tai jau ne pirmas menininko šitaip įamžintas žymus žmogus. Anksčiau Antalgės kaimo gyventojas sukūrė apžvalgininko Andriaus Užkalnio, verslininko Žilvino Grigaičio, lenktynininko Benedikto Vanago keramikines skulptūras.
Prieš trejus metus skyrelyje „Bendraukime“ jau buvo rašyta apie G.Mazuro darbus ir kodėl jis pasirinko pavaizduoti būtent šiuos žymius Lietuvos žmones.
„Beveik visas tas skulptūras ir atidaviau tiems žmonėms, kurie buvo pavaizduoti. Nieko man neliko, todėl reikėjo pradėti iš naujo. O kadangi gyvenu Utenos rajone, tai nusprendžiau, kad pradėsiu nuo uteniškio Jono Valančiūno“, – pasakojo Utenos dailės mokykloje keramikos ir skulptūros mokytoju dirbantis G.Mazuras.
Tiesa, nė vienam tų žymių žmonių menininkas rankos nespaudė, o meno kūrinius jiems perdavė.
„Grigaitis man atsiuntė laišką, labai domėjosi, kaip skulptūra buvo sukurta, labai gražiai padėkojo. Benediktas Vanagas irgi buvo labai patenkintas, sakė, kad kada nors būtinai atvažiuos manęs aplankyt. Patinka man tokie dalykai“, – šypsojosi Antalgės kaimo gyventojas.
Susiję straipsniai
Tik A.Užkalnio rankų skulptūra nepasiekė. Ją G.Mazuras padovanojo visuomenės veikėjo Jono Ohmano paramos grupei „Blue/Yellow“ („Mėlyna/Geltona“), kad A.Užkalnio skulptūrą parduotų aukcione, o gautus pinigus skirtų Ukrainos kariams paremti.
Asmeninio archyvo nuotr.
Minties dovanoti skulptūrą A.Užkalniui menininkas atsisakė, mat pamatė, kad apžvalgininkas pasidalino skulptūros nuotrauka savo tinklaraštyje ir pakomentavo, jog ją nori palikti G.Mazuro sodyboje ir kada nors atvažiuoti pasižiūrėti.
„Man atrodo, jis paprasčiausiai neturėjo, kur ją dėti“, – svarstė G.Mazuras.
Vis dėlto mažų garsenybių statulėlių lipdymas nėra pagrindinis menininko tikslas.
„Turiu tokią svajonę savo sodyboje sukurti skulptūrų parką. Aš darau ne tik keramikos skulptūras, bet ir metalo skulptūras, skirtas didelėms erdvėms.
Asmeninio archyvo nuotr.
Bet taip pat noriu, kad žmonės, atvažiavę pasižiūrėti tų skulptūrų, rastų ir įdomesnių, žaismingesnių detalių. Man atrodo, tos garsių žmonių skulptūrėlės čia labai tinka“, – kalbėjo G.Mazuras, kuris tikisi savo svajonę apie skulptūrų parką įgyvendinti per 10 metų.
Ar skulptorius ketina paskutinį savo kūrinį padovanoti J.Valančiūnui?
„Gal jis norės ją brangiai nupirkt? Tada pastatyčiau daug metalinių skulptūrų. Visgi jei jam patiks skulptūra – susitarsim“, – linksmai žadėjo G.Mazuras.