Taivanas – lyg ir nedidelė šalis, bet ją apvažiuoti dviračiu tikrai nebuvo lengva. Kartais minti pedalus buvo vienas malonumas: lygus kelias, šalia rami jūra ir rojaus vaizdai aplinkui. O kartais kelias vedė tiesiai per statų kalną, kurio viršūnės net nebuvo matyti.
Kai keletą dienų dviračius ir 45 kg sveriantį turtą, pritvirtintą prie jų, teko rankomis stumti į viršų. Ir tada nukeliaudavom vos 40 km per dieną. Va, tada ir pradėdavom galvoti, kodėl pasirinkom tokį iššūkį. Bet po kiekvieno lipimo į kalną laukė malonus ir lengvas nusileidimas. Taip mes ir nuvažiavome pirmąjį tūkstantį savo kilometrų.
Keliaujant aplink Taivaną mums teko miegoti palapinėje įdomiausiose vietose – mokyklos kieme ar mažame kaimelyje prie valdiško pastato įėjimo. Teko 4 dienas iš eilės vilkėti šlapiais rūbais, nes nuolat lijo. Per visą tą laiką netgi buvome užpulti laukinių šunų gaujos. Bet tai dar nieko.
Įspūdingiausia buvo, kai bėgome nuo grėsmingos jūros.
Prieš keletą savaičių, kai buvome Pietų Taivane, važiuodami dviračiais pastebėjome mielą mažą paplūdimį. Nušokę nuo dviračių sugalvojome įlįsti į jūrą ir atsigaivinti, nes jau buvo beveik pietų metas ir saulė kepino stipriausiai. Bet dar nepriėję jūros pastebėjome takelį, einantį tolyn už kalno, ir nusprendėme pažiūrėti, kas ten yra.
Apėję kalną pamatėme nuostabų jūros krantą, tarsi nulietą iš uolienų. O kiek tolėliau ir paplūdimį iš akmenukų – ideali vieta palapinei.
Pasivaikščioję šiek tiek daugiau nusprendėme likti čia nakčiai. Ir po gero pusvalandžio išsitiesę po savo pavėsine, krimsdami skanėstus, jau žaidėme kelioninę žodžių žaidimo „Scrabble“ versiją.
Saulytė švietė, jūra ošė, o mes mėgavomės rojumi. Vakare išsivirėme makaronų su pesto padažu ir pavalgę vakarienę nuėjome miegoti.
Naktį pradėjo lyti ir pakilo vėjas. Bet mes jau esame šiek tiek pripratę prie gamtos garsų, tad miegoti jie netrukdė. Ryte lietus nesiliovė, tad nors jau buvome susipakavę krepšius kelionei, nusprendėme palaukti iki pietų. Matot, važiuoti per lietų nėra baisu, bet susipakuoti daiktus (ypač palapinę) taip, kad jų nesulytų, nežmoniškai sunku.
Atėjo ir praėjo pietūs, o lietus tik sustiprėjo. Pakilo labai stiprus vėjas, pradėjo šėlti jūra, o mes pradėjome svarstyti, ką daryti toliau. Išnaudojome paskutinius telefono baterijos procentus, kad pasitikrintume naujienas, ar nesame užklupti netikėto taifūno. Sužinojom, kad ne, bet vėjas vis stiprėjo ir jūra šėlo taip, kaip dar nesame matę.
Pro palapinės durų tarpuką stebėjom milžiniškas bangas ir žiūrėjom, ar jūra nepradeda artėti. Ir tik po kurio laiko supratome, jog ta vieta ant jūros kranto, kurioje sustoję tik vakar plovėme indus, visiškai apsemta. Ir kiekviena banga atkeliauja vis arčiau mūsų.
Tą pat akimirką nieko nelaukdami šokom lauk, pradėjom greitai krauti krepšius ant dviračių. Pliaupė nežmoniškas lietus. Kol išardėm palapinę, ją visiškai sulijo ir žinojome, jog net norėdami šiąnakt negalėsime joje miegoti.
Išsistūmėm dviračius tolyn. Bridome per kelius siekiantį pelkyną. Skubinomės iš savo nuostabiosios vietos gamtoje, kuri taip staiga virto košmariška. Ir tik daugmaž numanėme, į kurią pusę važiuodami rasime artimiausią miestelį.
Tuoj pat sutemo, lietus nenustojo pliaupęs ir nuotaikos buvo tikrai nekokios. Telefonas išsikrovęs, daiktai permirkę. Neturėjome navigacijos ir nežinojome, kaip nusigauti iki artimiausio miestelio, kuriame rastume viešbutį.
Bet keliaudami radome parduotuvėlę. Užsukome į ją, sukirtome po sumuštinį. Ir telefoną įkrovėme – dabar bent jau turėjome navigaciją ir rasime, kur saugiau praleisti naktį.
Netrukus gyvenimas nebeatrodė toks liūdnas, nors ir buvom visiškai permirkę. Na, ir kas, kad visas turimas turtas yra šlapias? Išdžius! Na, ir kas, kad teko bristi per dumblinas pelkes? Nusiprausim! Abu puikiai žinojom, kad bloga nuotaika situaciją tik dar pablogins.
Po kelių valandų galiausiai pasiekėme labai mielą viešbutuką, persirengėme sausais rūbais. Valgydami karštą vakarienę jau juokėmės, kad tokio nuotykio dar daug metų nepamiršime.
Dabar jau išvykome iš Taivano ir dar kartelį sugrįžome į mylimą Tailandą, kuriame dviračius miname nuo Bankoko iki Čiang Majaus. Kelionė ilgoka, tad įdomu, kokių nuotykių joje patirsime. Bet esame tikri, kad jų bus daug!
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
