Tačiau paskambinusi nurodytu telefonu, „apakau“ nuo gražaus, mandagaus akiplėšiškumo. Nekilnojamojo turto (NT) brokeris pasiteiravo: o kaip pirksime – su paskola ar grynaisiais. Ir toliau dėstė, kad kaina gali būti ir mažesnė. Savininkas neparduoda „su paskola“, žodžiu, norėtų gauti 60 proc. sumos, nerodant notarinėje sutartyje, na, ir likusius 40 proc. jau oficialiai.
Nesu naivi ir suprantu, kaip dabar vystomas NT verslas. Tie 40 proc. – tai namo savikaina, o vat viršpelnį jau norėtų grynais gauti, niekur nieko nerodant ir nedeklaruojant, ir į šalies biudžetą špygą pelno mokesčio sumokant. Štai jums ir šešėlinė ekonomika, „juodi“ pinigai kiekviename žingsnyje.
Be abejo, imant paskolą bankas kelia daug reikalavimų. Reikalingas ir vertinimas, ir dar „n“ kiekis informacijos ne tik apie paskolos gavėją, bet ir apie perkamą objektą. Bet štai savininkui tai, matyt, neparanku.
Aišku, mes į tokius sandorius nesivelsim, nes nežinai, kada gali pasikeisti aplinkybės ir teks keisti gyvenamąją vietą, todėl norime pirkti tik oficialiai ir už realią kainą.
Bet kur žiūri Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI)? Kiek mokesčių nesumokama nuo tokių sumų?..
* * *
„Bendraukime“ paskambino minėtame skelbime nurodytu telefono numeriu. Pirkėja prisistačiusi žurnalistė pasiteiravo, kokia būtų galutinė kotedžo kaina, norint jį pirkti su paskola.
„Galutinė kaina būtų 58 tūkst. eurų (kaip ir nurodyta skelbime. – Red.). Bet čia turiu jums tokią naujieną, kad savininkas nori 60 proc. gauti neoficialiai. Tai su paskola nelabai kas jums išeis, žinokit. 40 proc. galima rodyt ir paskolai, bet 60 proc. sumos sumokėti nerodant“, – aiškino NT agentas.
Vėliau žurnalistė dar kartą paskambino tam pačiam agentui. Šįkart vyras buvo informuotas, jog skambinama iš redakcijos. Paklausus, ar kotedžas tikrai nebūtų parduodamas su paskola, vyras sutriko.
„Reik visko klaust savininkų. Nežinau, čia jau reikėtų šnekėti, nebent sumokėtų daugiau ar dar kažkaip. Nes, kaip sakyt, jeigu žmogus „eina į minusą“, tai jam neapsimoka parduot, argi ne?“ – klausė agentas.
Vyras patikino, kad toks pardavimas nėra neįprastas.
„Daug žmonių taip daro, tiesiog taip yra, žinokit. Vieni to nenori, kiti nori... Pagal galimybes. Aš manau, kad visur galite tą surasti, visur taip yra“, – sakė jis.
Po kurio laiko agentas pats vėl susisiekė su „Bendraukime“ redakcija ir teigė įtariantis, kas yra laiško autorė.
„Aš atsiminiau, man viena nepatenkinta viskuo moteris skambino prieš porą dienų. Klausinėjo labai specifinių dalykų, kuriuos galima išsiaiškinti kalbant su savininku. Buvo nepatenkinta viskuo“, – tvirtino jis.
Pasiteiravus, galbūt moteris buvo nepatenkinta būtent tuo, jog dalies namo kainos prašoma nenurodyti dokumentuose, vyras suskubo neigti savo ankstesnius žodžius.
„Galima viską rodyti. Viską galima rodyti, tiesiog reikia rasti kompromisą tarp pirkėjo ir pardavėjo. Negaliu pasakyti, ar tas prašymas dalį mokėti „juodais“ – tiesa. Pirkimo ir pardavimo nebuvo, taigi, dar nieko neįvyko. Nieko negaliu pasakyti“, – gynėsi agentas.
VMI Kontrolės departamento direktoriaus pavaduotoja Eglė Ramanauskienė padėkojo už suteiktą informaciją ir ragino pranešti apie visus įtarimą keliančius skelbimus.
„VMI analizuoja ir vertina visą viešai skelbiamą informaciją apie NT pardavimus, taip pat buvo surengusi keletą susitikimų su NT agentūrų asociacija.
VMI, siekdama pažaboti šešėlinės ekonomikos reiškinius, taiko kompleksines priemones: nuo mokesčių mokėtojų informavimo, kaip teisingai turi būti vykdomos prievolės, ir bendradarbiavimo su asocijuotomis verslo struktūromis iki patikrinimų.
Siekiant užtikrinti pajamų apskaitymą ir mokesčių sumokėjimą, numatytos priemonės yra taikomos skirtingose ekonominės veiklos srityse, tarp jų ir NT bei NT brokerių veikloje.
2014-2015 m. VMI vykdė projektą „Atsakinga statyba“, kurio metu viena iš krypčių ir buvo gyvenamosios paskirties statinių (butų/namų) kompleksų pardavimo sandorių analizė.
Atliktų kontrolės veiksmų metu buvo nustatyti pasikartojantys pažeidimai: vengiama apskaityti bei deklaruoti visas arba dalį gautų pajamų, neišrašomi pardavimo dokumentai arba juose įrašomos neteisingos sandorio sumos, tuo išvengiant dalies privalomų mokėti mokesčių, ir kt. VMI vykdyto projekto metu nustatė ir kitų pažeidimų, kurie turėjo įtakos vengiant tinkamai įvykdyti mokestines prievoles.
Projekto metu VMI specialistai atliko 311 kontrolės veiksmų, kurių metu papildomai nustatė 4,2 mln. eurų pardavimo pajamų. Nesąžiningi mokesčių mokėtojai papildomai sumokėjo ar deklaravo 1,6 mln. eurų mokesčių.
Gyventojus, patekusius į panašią situaciją, apie siekimą nuslėpti gautas pajamas raginame pranešti pasitikėjimo telefonu 1882 arba užpildyti anketą internete: https://www.vmi.lt/cms/stop-seseliui. Bet to, apie pastebėtus mokestinius pažeidimus galima pranešti pasinaudojant mobiliąja aplikacija „Pranešk“. Visa gauta informacija analizuojama, sisteminama bei vertinama“, – patikino E.Ramanauskienė.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
