Panaši technologija bandyta tvirtinant kalno šlaitus prieš keliolika metų. Tuo metu buvo atlikti apie 3 metrų gylio gręžimai, gręžinio gale suformuojant inkarą ten prileidus betono.
Medžio šaknų efektas
Vienas pagrindinių klausimų yra tai, kokiame gylyje gruntas „atplyšta“ nuo kalno masyvo ir pradeda slinkti. Atsižvelgiant į tai galima parinkti atitinkamo ilgio ir apkrovų sraigtus, ir, kalbant paprastai, „prigręžti“ slenkantį sluoksnį prie gilesnio, tvirto pagrindo.
Papildomai tarp sraigtų būtų galima įtempti statybinėms konstrukcijoms naudojamus metalinius trosus, tokiu būdu suformuojant tinklą, kuris surištų slenkantį gruntą.
Šis paprastas technologinis sprendimas turėtų sukurti medžio šaknų efektą, kai žemės sluoksnius tarpusavyje sutvirtina medžių šaknų struktūra.
Nuogąstaujama dėl vaizdo
Specialistų teigimu nereikėtų nuogąstauti, kad Gedimino kalnas virs metalinio tinklo apraizgytu dariniu, nes visą sprendimą galima realizuoti konstrukciją maksimaliai „pritraukiant“ prie žemės paviršiaus. Laikui bėgant visa konstrukcija turėtų pasislėpti žolėje.
„Jeigu atsakingos institucijos turi tikslius duomenis apie tai, kokiame gylyje prasideda grunto judėjimas ir kas darosi po judančiu sluoksniu, tuomet siūlytume svarstyti galimybę slenkantį šlaitą sutvirtinti sraigtiniais pamatais. Nors toks sraigtinių pamatų pritaikymo būdas nėra tipinis, tai gali būti greitas būdas spręsti susidariusią situaciją“ – teigia sraigtinių pamatų skyriaus projektų vadovas Tomas Kastickas.
Galbūt jūs taip pat turite idėjų, kaip galima išgelbėti Gedimino kalną? Pasidalinkite savo pasakojimu. Jūsų laiško laukiame adresu bendraukime@lrytas.lt arba įkeliant čia.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
