Šiukšlių pilni maišai išmetami tiesiog laiptinėje prie šiukšliadėžių, į butą įsiveržusi pikta kaimynė auklės akivaizdoje aprėkia triukšmaujantį vaiką, – štai tokie kaimynų santykiai aprašomi Lietuvos interneto pokalbių grupėse.
Juose internautai dalijasi istorijomis apie tai, kokie konfliktai dažniausiai kyla tarp kaimynų.
Trepsėjimas virto košmaru
„Turime du mažamečius vaikus, tai jie vietoje nesėdi. Bet didžiausią triukšmą neva kelia mano pačios vaikščiojimas“, – apmaudą liejo viena internaučių.
Moteris pasiguodė, kad kartą į jos butą įsiveržusi kaimynė auklės akivaizdoje net aprėkė vaikus.
„Tai, kad savo nuosavame bute bijai vaikščioti ir pristumti kėdę prie stalo, neatrodo normalu“, – rašė ji.
„Mūsų kaimynė iš apačios taip pat buvo prisikabinusi prie mano vaiko, kuriam tuo metu buvo vos 7 mėnesiai, nes jis neva labai laksto, mėto daiktus ir panašiai. Aš jai paaiškinau, kad tokio amžiaus vaikai apskritai nelaksto, o vos pradeda šliaužioti ir triukšmo tikrai nekelia“, – atsiliepė kitas internautas.
„Dienos metu vaikas negali būti namie, žaisti ar lakstyti, nes kaimynas gyvena po mumis, tad jam būna didelis triukšmas. Buvo vyras nuėjęs paklausyti – tikrai girdisi, bet aš negaliu vaiko suturėti, kad jis ramus ir sėdėtų. Vėliau ateidavo pas mus ir rėkdavo, vaikas pradėjo jo bijoti“, – guodėsi kita moteris.
Ji pasakojo, kad dėl didelio triukšmo kaimynas grasino kreiptis į Vaiko teisių apsaugos tarnybą, tačiau, panašu, to nepadarė. Bet galiausiai tas vyras iškvietė policiją.
„Policijos pareigūnai pamatė, koks pas mus vaikas ir tik nusijuokė, kad pensininkas kaimynas nežino, ką daryti“, – rašė internautė.
Kaip paaiškinti iš pirmo žvilgsnio nepagrįstą kaimynų puolimą? Statybų ekspertai sako, kad netvarkingai arba blogai sudėtas parketas, sena namo statyba gali būti pagrindine priežastimi, dėl ko žingsniai tampa išties garsūs žemiau gyvenantiems žmonėms.
Laiptinėje – tarsi konteineryje
Tačiau triukšmas – ne vienintelė geriems kaimynų santykiams koją pakišanti problema. Mat kai kurių namų gyventojai įžūliai išmeta savo dvokiančias šiukšles tiesiog laiptinėje.
„Name gyvenu jau beveik 29 metus, tačiau tokį vaizdą matau pirmą kartą“, – rašė viena moterų, išvydusi jos namo laiptinėje prie mažos šiukšliadėžės sumestus didžiulius šiukšlių maišus.
Ji tikino, kad numano, kieno tai darbas, tačiau juk nepagautas už rankos – ne vagis.
„Kai iš kitos laiptinės kaimynai iki mūsų konteinerio atnešė šiukšles ir ne į konteinerį iš kibiro suvertė, o šalia, tai tėtis susekė juos, surinko šiukšles ir nunešė prie jų durų. Paskambino. Kai atidarė duris, visas turinys atsidūrė bute“, – vaikystės priminimais dalijosi kita internautė.
Ko griebtis?
Kerštauti tikrai nėra geriausias sprendimas, tačiau kokių veiksmų imtis prieš triukšmaujančius ar šiukšlinančius kaimynus?
Policijos departamentas informuoja, kad dėl kaimynų triukšmavimo galima kreiptis į policiją bendruoju pagalbos telefonu 112, o jei triukšmas tęsiasi nuolat, kaimynai gali raštu kreiptis į apylinkės inspektorių, prižiūrintį tos gyvenamosios vietos teritoriją.
Jei su triukšmo problema susiduriama vakaro (nuo 18 iki 22 val.) arba nakties (nuo 22 iki 6 val.) metu, pažeidėjas pirmiausia yra įspėjamas. Tačiau jei kaimynas į įspėjimą nereaguoja, jam paskiriama nuobauda.
„Pagrindas bausti už triukšmą yra patrulių tarnybinis pranešimas arba kaimynų liudijimai, arba garso matavimų prietaisų rodmenys. Už triukšmą atsako buto valdytojas, todėl buto nuomos atveju atsakingu asmeniu yra laikomas nuomininkas, o nesudarius nuomos sutarties – buto savininkas“, – nurodoma Lietuvos policijos tinklapyje.
Pagal LR Civilinį kodeksą, patalpų naudotojai turi teisę reikalauti, kad namo naudojimas atitiktų bendrąsias buto ir kitų patalpų savininkų teises, todėl pastebėję nuolat šiukšlinančius kaimynus, gyventojai gali kreiptis į namo bendriją arba administratorių ir nurodyti pažeidėjus.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
