Premjerui Sauliui Skverneliui pareiškus, kad vykstant aukštojo švietimo reformoms nebūtinai bus išsaugoti Klaipėdos ir Šiaulių universitetai, uostamiesčio akademinėje bendruomenėje užvirė aistros.
I.Simonaitytės bibliotekoje vykusioje diskusijoje miesto politikai, studentai ir dėstytojai svarstė, kaip išsaugoti Klaipėdos universitetą, bet galiausiai ėmė lietis emocijos.
„Gerų universitetų niekas neuždaro“, – pareiškė vienas diskusijos dalyvių, o kai auditorijos buvo paklausta, kiek iš jų turi vaikų ir jiems linkėtų įstoti būtent į Klaipėdos universitetą, pakilo vos viena ranka.
Vienas Klaipėdos universiteto Menų akademijos studentų vos sulaikydamas ašaras pasakojo apie savo dėstytoją, kuris, susiėmę už galvos, verkė ir guodėsi, kad dirba „skylėje“.
Įžvelgia klastą
Bet Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas V.Jokubauskas, prieš auditoriją skaitydamas savo pranešimą, kritikavo galimus planus uždaryti Klaipėdos universitetą.
„Galima mus pliekti, kaltinti, kad esame susirūpinę dėl darbo vietų, kas yra visiška netiesa. Bet viskam yra ribos. Daktarui parengti – 10 metų, docentui – nuo 15 iki 20, profesoriui – nuo 20 iki 25. Ateis diena, kai mūsų atsibos klausytis, kad mes esame prasti, nevykę. Ir mes paliksime jus. Kur gausite tų profesorių ir docentų?“, – retoriškai klausė jis.
„Pastaruosius dvejus metus mes pralaimime informacinį karą, kuris nuolat vyksta, yra teikiama įvairi dezinformacija ir nenorima prisiminti tam tikrų faktų“, – dėstė V.Jokubauskas ir pabrėžė, jog Klaipėdos universitetas įvertinamas net geriau, nei kitos aukštojo mokslo įstaigos, kurių uždaryti neplanuojama.
Anot jo, aukštojo mokslo reforma siekiama visai kitų tikslų, nei deklaruojama viešai.
„Už aukštojo mokslo kokybės maskuojamas visai kitas tikslas – iš esmės pakeisti tautos išsilavinimo struktūrą: kad daugiau žmonių studijuotų profesinėse mokyklose, būtų paprastų darbininkų ir mažiau universitetuose išsilavinusių žmonių“, – įsitikinęs istorikas.
Baiminasi atskirties
Jo nuomone, uždarant aukštojo mokslo įstaigas iš dalies net mėginama spręsti Vilniaus tuštėjimo problemą, kadangi į sostinę, panaikinus universitetus kituose miestuose, atvyktų vis daugiau studentų.
Anot jo, Vilnius ir Kaunas tampa globaliais centrais, o štai Klaipėda – vis dar eilinis regionas. V.Jokubauskas tikino, jog yra pamirštama, kad Kaunas, priešingai nei sostinė, taip pat yra tik regionas kaip Klaipėda ar Šiauliai.
„Kita problema – prieinamumas. Kyla klausimas, ar aukštasis mokslas – tai elito privilegija, ar jis prieinamas visiems žmonėms“, – svarstė jis.
Istorikas kalbėjo, kad dėl aukštojo mokslo prieinamumo stokos gali susiformuoti atskirtis tarp studentų iš skirtingų miestų.
„Žmogus, kuris gyvena tam tikrose provincijos savivaldybėse, baigęs 12 klasių negali objektyviai konkuruoti stojęs į Vilniaus, Kauno ir kitų didžiųjų miestų universitetus su kitais abiturientais“, – sakė jis.
Kritikavo požiūrį į universitetus
Technologijos mokslų daktaras Tomas Kiauka pažymėjo, kad nors kalbama apie aukštojo mokslo optimizavimą ir vadybines priemones, nėra atsižvelgiama į pačių universitetų paskirtį.
„Dominuoja primityvi buhalterinė apskaita. Jei universitetas yra visuomenės intelekto brandinimo vieta, nepavyks pirmiausiai kalbėti apie kažkokį reikiamą specialistų kiekį“, – sakė jis.
Anot T.Kiaukos, universitetuose bręsta asmenybės, todėl vargu, ar gera išeitis juos paversti „ūkio“ objektais, kuriuose vyrauja buhalteriniai apskaičiavimai, nes pagal juos auštųjų mokyklų užtenka vos penkių, o galbūt net ir vienos.
Pliekė universitetą
Tačiau dalis pasisakiusių studentų kalbėjo, kad ir Klaipėdos universitetas toli gražu nežiba.
„Nėra žmoniško ryšio tarp studento ir dėstytojo“, – sakė diskusijoje dalyvavusi viena studenčių.
Prabilta ir apie dėstytojų kompetenciją. Diskusijos dalyviai tikino, jog šioje aukštojo mokslo įstaigoje dirba net ir tokie dėstytojai, kurie beveik neturi jokio kompiuterinio raštingumo.
Anot jų, pokyčiams šiame universitete jau seniai laikas, tačiau į pasiūlymus, naujas idėjas niekas nereagavo, kol premjeras nepaskelbė apie galimą jo uždarymą.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
