Ne kiekvienas gali sau leisti studijuoti svetur. Namų ilgesys svetimoje šalyje, kalbos barjeras, finansiniai sunkumai gali kaip reikiant atbaidyti.
Be to, Didžiojoje Britanijoje po „Brexit“ paskelbimo vis dar nuaidi ir išpuolių prieš kitataučius atvejai. Tad ko tikėtis į užsienį išvykusiam studentui?
Į Angliją – tarsi į nežinomybę
„Tik atvažiavus, labai sunku suvokti, kad visas gyvenimas, kurį susikūrei Lietuvoje, ten ir liko“, – „Bendraukime“ pasakojo Ieva Barkauskaitė, viena iš projekto „Fresher“ įkūrėjų.
Šiuo metu ji studijuoja viešuosius ryšius Londono Grinvičo universitete. Į Anglijos sostinę lietuvė atvyko 2015 metų rugsėjį. Mergina prisimena – vykstant į svetimą šalį, nežinomybės jos akyse buvo daug. Tačiau į Didžiąją Britaniją vedė beprotiškas naujos patirties troškimas.
Bijojo net susirgti
O štai projekto „Fresher“ iniciatorę, antrus metus viešuosius ryšius ir reklamą Londone studijuojančią Vytautę Petkevičiūtę pradėti šį projektą paskatino jos pačios asmeninė patirtis.
„Nežinojau nei metro maršrutų, nei kurioje tiksliai Londono dalyje yra mano fakultetas. Nenutuokiau, koks neaprėpiamas ir nesibaigiantis yra šis miestas. Nenuostabu, kad atvažiavus ištiko didžiulis.
Labiausiai buvo baisu susirgti, nes nežinojau nei kur rasti gydytojus, nei kaip apskritai savarankiškai gyventi. Tokių kaip aš buvo daugybė — beveik kiekvienas sutiktas lietuvis jautėsi panašiai.
Pagalbos apsiprasti reikėjo, bet į universitetą kilus kiekvienam klausimui juk nesikreipsi. Būtent todėl kilo idėja įkurti „Fresher“ — organizaciją, vienijančią lietuvius, studijuojančius Londone“, – pasakojo V.Petkevičiūtė.
Pakalbėkime apie finansus. Kiek reikia pinigų studentui, norinčiam išvykti į užsienį? Iš kur jiems gauti tų pinigų?
„Labai priklauso nuo studento, universiteto bei gyvenamosios vietos. Išleidžiamų pinigų suma gali svyruoti nuo 500 svarų (įskaitant būsto nuomą)“, – sakė I.Barkauskaitė.
„Baimė finansiškai neišgyventi Londone yra viena iš pagrindinių priežasčių, dėl ko lietuviai vengia atvykti studijuoti į Anglijos sostinę. Situacija yra tokia – jei esi studentas, gauti darbą jokių kliūčių nebus. Dauguma studentų dirba ne pilnu etatu ir save išlaiko be tėvų pagalbos. Užtenka dirbti 20-25 valandas per savaitę ir išgyventi tampa įmanoma net šitame mieste“, – tikino V.Petkevičiūtė.
Pataria pasiruošti
Kalbant apie išvykimą, susitaupykite lėktuvo bilietui ir 500-1000 svarų. Taip, tai nemažai pinigų, bet tokia suma tikrai užtikrintų nuomą ir pragyvenimą porai mėnesių, per kuriuos susirasite darbą.
Žinia, karts nuo karto pasigirsta naujienų apie užsienyje nusikaltimus padarančius lietuvius. Tik kai kurie sako, kad mūsų šalyje tai išpūsta tema. O kokia yra padėtis jūsų akimis?
„Per kelis metus Londone niekada nesu susidūrusi su neigiamais atsiliepimais apie lietuvius. Priešingai, mano manymu, lietuviai yra labai gabūs žmonės. Nuo pat mažens esame pripratę pakelti didelius krūvius, įtampą ir dažnai geriau nei patys britai atlaikome Londono gyvenimo ritmą“, – sakė V.Petkevičiūtė.
„Manau čia galima sutikti visokiausio plauko lietuvių: nuo tokių, pro kuriuos nesaugu gatvėje praeiti, iki tų, kurie pasiekę karjeros aukštumas. Manau, tai net priklauso nuo rajono, kuriame dažniausiai lankaisi. Man niekada nėra gėda pasakyti, kad esu iš Lietuvos. Didžiuojuosi šalimi, iš kurios esu kilusi“, – tikino I.Barkauskaitė.
Praėjusių metų vasarą po „Brexit“, skelbiama, padaugėjo išpuolių prieš Didžiojoje Britanijoje esančius užsieniečius. Ar neteko su tuo susidurti? Kokios vyrauja nuotaikos tarp užsieniečių studentų?
„Mano akimis, tai labiau išpūstas burbulas. Londone didžioji dauguma gyventojų – imigrantai, tai būtų keista, jei kažkas čia reikštų kažkokį nepasitenkinimą. Kadangi „Brexito“ tema buvo ant bangos, tai ir straipsnių padaugėjo. Kad ir dabar, aš tikiu, jog išpuoliai prieš užsieniečius tebevyksta, bet apie tai antraščių vis mažiau, nes paprasčiausiai tai visiems jau nusibodo.
Pačiai su tokiomis problemomis susidurti neteko. O nuotaikos bent mano aplinkoje praktiškai nepasikeitė. Pirmomis dienomis kiek visi buvo sunerimę, o tada vėl atgal į senas vėžes. Vienintelis dalykas, kas visus gerokai nuliūdino, – nukritęs svaro kursas“, – neabejoja I.Barkauskaitė.
„Apie „Brexit“ kalbama nemažai, bet tai tik dar viena paskata ieškoti daugiau galimybių, diskutuoti apie tai kaip apie politinį reiškinį ir pasisemti įvairios patirties. Manau, kad žiniasklaida gąsdina visuomenę šiek tiek daugiau, nei reikėtų.
Londone gyvenimas yra nesustojantis ir jeigu nori pasiekti savo tikslą, „Brexit“ to nesustabdys. Beje, galutinės derybos dar neįvyko, todėl daryti išvadas anksti“, – sakė V.Petkevičiūtė.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
