„Tikriausiai gyvenime nepamiršiu to, ką mačiau. Po tokio naršymo gali reikėti psichologo ar psichiatro pagalbos“, – savo išgyvenimais dalijasi anoniminis pokalbio grupės dalyvis, apsilankęs viename žiaurias kankinimų ir žmogžudysčių scenas transliuojančiame tinklapyje.
Ledkalnio viršūnė
Tas internauto minimas tinklapis nėra pasiekiamas per paprastas naršykles kaip „Internet Explorer“, „Google Chrome“ ar „Mozilla Firefox“. Jis pasislėpęs vadinamajame giliajame internete (angl. deep web), į kurį patekti galima per specialią naršyklę.
Per paprastas naršykles neprieinamuose puslapiuose slypi kraupių nusikaltimų pėdsakai. Bet nusikaltėliai nesibaimina būti sučiupti.
Priešingas giliojo interneto terminas – paviršinis internetas. Pastarasis yra prieinamas visiems interneto vartotojams. Jis apima paprastus tinklapius. Bet, kalbama, kad ką gali pasiekti eiliniai vartotojai – tik ledkalnio viršūnė, nes gilusis internetas yra net 400-550 kartų didesnis.
Gilusis internetas, kuriame galima aptikti ir saugią terpę dalintis informacija, įvairių valstybių duomenų bazes ar erdvę saugiems pokalbiams valstybėse, kuriose draudžiama opozicija, – tai dar ne tamsusis internetas. Pastarasis susijęs su nusikalstama veika pačiame giliajame internete.
Stebėjo žmogžudystę
Akivaizdu, kad tai, ką galima išvysti giliojo interneto tamsiojoje pusėje, šokiruoja ne vieną jautresnės psichikos žmogų.
„Aš tiesioginę transliaciją žiūrėjau. Ten internautai perveda bitkoinus ir už tai prašo, tarkim, žmogui nupjauti pirštus arba išlupti akis. Visa tai šokiravo“, – vienoje diskusijoje pasakojo vaikinas.
„Aptikau daug tinklapių, kur galima užsisakyti samdomų žudikų, narkotikų ar ginklų. Tik reikia registruotis, nes kitaip nepasieksi turinio. To nepadariau. Buvau užtikęs vadinamąjį „red room“ (raudonieji kambariai – tinklapiai, transliuojantys žmogžudystes). Ten žmonės vykdo kankinimus, kurių paprašo žiūrovai“, – teigia kitas toje pokalbių grupėje užsiregistravęs vartotojas.
Vaikinas tikino tamsiajame internete matęs ne tik šiurpą keliančias nužudymų scenas, narkotikų ar ginklų parduotuves, bet ir zoofilų pamėgtą svetainę.
„Pažiūrėjau iš smalsumo, bet daugiau ten negrįžčiau. Netraukia manęs toks turinys“, – sakė internautas.
Į Lietuvą – narkotikų siunta
Nusikaltimų pėdsakai – ir paviršiniame internete esančiose Lietuvos pokalbių grupėse.
„Silk Road“ (arba kitaip – tamsiajame internete narkotikais prekiaujančiame tinklapyje) iš Lenkijos esu užsisakęs grybų sportui, o iš Jungtinės Karalystės ir Olandijos – LSD. Viskas atkeliavo tiesiai į daugiabučio pašto dėžutę“, – pokalbių grupės diskusijoje apie tai, kaip saugiausia į Lietuvą atsisiųsti tamsiajame internete užsisakytų narkotikų, lyg niekur nieko rašo vienas internautas.
Jis tikino, kad narkotikų atsiuntimas kainavo apie 35 litus įskaitant siuntos mokesčius. Ši diskusija vyko dar 2014 metais.
Lietuvos kriminalinės policijos biuro atstovai patikino, kad ta diskusija yra susijusi su 2014 m. atlikta sėkminga stambia tarptautine operacija, kurioje dalyvavo Lietuvos kriminalinės policijos, LR Generalinė prokuratūra, teisėsaugos bei prokuratūros institucijos iš viso pasaulio.
„Šios operacijos metu buvo nutraukta jūsų paminėta tarptautinio pobūdžio nusikalstama veika, paimti serveriai ir kt.“, – patikino policijos atstovai.
„Silk Road“ buvo ne kartą uždarytas. Tai įvyko dar 2013 metais. Tada sulaikytas tinklapio įkūrėjas Rossas Ulbrichtas, kuriam buvo pateikti kaltinimai narkotikų kontrabanda. Dabar jis nuteistas kalėti iki gyvos galvos.
Bet vos po mėnesio uždaryta nelegali prekybos platforma atgimė iš naujo. 2014 metais FTB dar kartą uždarė tinklapį. Tačiau netrukus internete pasirodė „Silk Road“ analogų.
Gresia atsakomybė
„Neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, šių medžiagų platinimas, tame tarpe ir elektroninėje erdvėje, bandymai ir ketinimai pašto siuntomis atsisiųsti iš užsienio šalių tokių medžiagų ar naujų psichoaktyvių medžiagų, pagal kompetenciją, akylai stebimi tiek policijos, tiek Muitinės kriminalinės tarnybos“, – teigia policija.
Skaičiuojama, kad praėjusiais metais buvo užregistruota 1991 nusikalstama veika, susijusi su disponavimu narkotinėmis medžiagomis, o iš jų ištirtos 1683. 2015 metais ikiteisminio tyrimo įstaigose užregistruotos 2536 nusikalstamos veikos ir iš jų ištirtos 2042.
Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnyje numatyta, kad tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno, siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Už didelio kiekio narkotikų laikymą gresia laisvės atėmimas nuo 2 iki 8 metų. O štai už labai didelio kiekio narkotikų ir psichotropinių medžiagų laikymą numatyta bausmė – laisvės atėmimas nuo 5 iki 15 metų.
Grėsmės kibernetinėje erdvėje
Lietuvos kriminalinės policijos biuras informuoja, kad kompiuteriai tampa nusikaltimų elektroninėje erdvėje įrankiais. Akivaizdu, kad vystantis techologijoms, jomis pasinaudoja ir nusikaltėliai. Todėl itin svarbus gyventojų budrumas, galintis padėti efektyviai ištirti ar užkardyti nusikalstamas veikas.
Nuo 2015 metų sausio įsigaliojo kibernetinio saugumo įstatymas, pagal kurį nusikaltimą kibernetinėje erdvėje tirdama policija gali dviem paroms atjungti internetą. Tiesa, tai gali būti daroma tik išskirtiniais atvejais.
Lietuvos kriminalinės policijos biuro atstovas Donatas Mažeika pabrėžia, kad policija nuolat dirba su neigiamais reiškiniais, kurie yra tamsiajame ar giliajame internete. Tiesa, pabrėžia, kad ne viskas giliajame internete yra nelegalu.
„Gilusis internetas, liaudiškai tariant, yra tai, ko nemato paieškos tinklalapiai. Pavyzdžiui, įmonės vidinis internetas, nepasiekiamas kitiems žmonėms viešame internete, taip pat vadinasi giliuoju internetu. Arba interneto turinys, kuriam reikalinga kažkokia autorizacija, specialūs kodai, taip pat yra gilusis internetas.
Tamsiajame internete yra daugiausiai nelegalūs dalykai. Anonimiškumas nėra nusikalstamas, tačiau tik tol, kol žmonės tuo nepradeda piktnaudžiauti. Nusikaltėliai, pasinaudoję anonimiškumu, dažnai daro nusikaltimus.
Tiesa, bet kas ir bet kada prisijungęs prie tamsiojo interneto negali pasižiūrėti nužudymo scenos. Jei tai būtų taip paprasta, skambėtų ne tik visos Lietuvos, bet ir pasaulio žiniasklaida.
Tačiau tamsiajame internete išties yra inscenizuotų nužudymų. Iš to norinčių pasipelnyti specialiųjų efektų specialistų tikrai yra nemažai. Dabar nužudymo už 20 eurų tikrai negalima pasižiūrėti. Bitkoino kursas dabar yra apie 1000 dolerių.
Nesu girdėjęs, kad Lietuvoje būtų tokių atvejų. Bet kad pasaulyje tokie nusikaltimai yra daromi, tai faktas.
Kiekvienu atveju reikia vertinti turinį, kuriuo žmonės domisi. Kaip bus kvalifikuotas nusižengimas, priklauso nuo poelgių. Pavyzdžiui, ar žiūrovas buvo tik pasyvus stebėtojas, ar jis už papildomą mokestį inicijavo nusikalstamus veiksmus, kokios pasekmės kilo nukentėjusiesiems. Pavyzdžiui, ar vaikų seksualinis išnaudojimas, kūno sužalojimas, kuriami smurtiniai filmai buvo vykdomi pagal užsakymą.
Policija nesėdi rankų sudėjusi. Šiuos nusikaltimus tiria. Šiandien žmogus gali jaustis labai saugus ir anonimiškas, bet vieną dieną įvykdžius tarptautinę operaciją, tie duomenys atsidurs policijos rankose“, – perspėja Lietuvos kriminalinės policijos atstovas D.Mažeika.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
