„Nemaža svajonė...“, - kalbėdamas apie savo tikslą šyptelėjo Lukas.
Atrado verslininko gyslelę
Paauglys Klaipėdos „Žemynos“ gimnazijoje surengtoje tarpautinėje mokinių ir mokytojų konferencijoje „Verslumas – ateities garantas“ papasakojo apie savo patirtį prisiliečiant prie vadinamosios dalinimosi ekonomikos – informacinių techolonogijų rinkos, kurioje tarp žmonių vyksta paslaugų dalinimasis.
Lukas tikino, kad kol dar nebuvo atradęs savyje verslininko gyslelės, žaisdavo kompiuterinius žaidimus, tačiau, neįtikėtina, per vieną naktį įvyko „persilaužimas“: užuot žaidęs, jis ėmė skaityti straipsnius ir žiūrėti paskaitų vaizdo įrašus.
Tai labai pakeitė vaikiną – ne tik „atkrapštė“ nuo kompiuterinių žaidimų, bet ir padėjo atrasti savo pašaukimą.
Dabar jo sąraše – maždaug 100 perskaitytų knygų apie verslą, saviugdą ir ekonomiką. Būtent su šiomis veiklomis moksleivis sieja ir savo ateitį. O kokia ji bus? Lukas neabejoja, kad pasieks aukštumų. Ir jo akys krypsta į sparčiai augantį išmaniųjų technologijų pasaulį.
Kūrė socialinį verslą
Padedamas savo ekonomikos mokytojo nuo praėjusių metų rugsėjo jis dalyvavo projekte ir jau įgyvendino vieną savo verslo idėjų – sukūrė tinklapį, kuriame vartotojai galėtų tarpusavyje dalintis žiniomis arba už simbolinę kainą paprašyti prisijungusio žmogaus, kad šis padėtų ką nors išmokti.
„Tai socialinė verslo idėja, iš kurios įmanoma uždirbti pinigų, pavyzdžiui, talpinant tinklapyje reklamą“, - pasakojo jis.
Moksleivis pabrėžė, kad tapti milijonieriumi – tai tik svajonė, tačiau nepaisant to, jog ji atrodo nepasiekiama, verslo pasaulis pažeria begalę staigmenų.
Akivaizdu, kad net jei ir Lukas iki 21-erių turtų nesusikraus, jo veikla kelia susižavėjimą. Tačiau jis – ne vienas potencialus ateities Lietuvos verslininkas.
„Verslumas – ateities garantas“
Klaipėdos „Žemynos“ gimnazijoje vykusioje konferencijoje „Verslumas – ateities garantas“ uostamiesčio mokyklų moksleiviai pristatė savo išbandytus ekonominius projektus, pavyzdžiui, papasakojo, kaip sekėsi kurti mokinių mokomąsias bendroves (MMB).
Įdomu tai, kad šia patirtimi Lietuvos mokiniai dalijosi su pagal mainų programą į mūsų šalį atvykusiais ir Klaipėdos „Žemynos“ gimnazijos mokinių šeimose apsistojusiais vokiečių ir olandų moksleiviais.
Mainų programa šioje mokykloje vykdoma jau nuo 2010 metų. Kasmet, kai svečiuojasi mokiniai iš užsienio, mokykloje rengiami užsiėmimai, kurių metų atkreipiamas dėmesys į pasirinktą temą. Šiais metais moksleiviai kalbėjo apie verslumą, padėsiantį garantuoti saugią ateitį.
Painioja su rusais
„Mainų programos tikslas - kad mokiniai pažintų kitas kultūras, sužinotų, kuo esame skirtingi ir panašūs, tobulintų anglų kalba. Yra aišku, kad ne visi vaikai gali pakeliauti. Tad ta suma, kurią mes renkame kelionei – nedidelė. Iš vieno mokinio – 200 eurų“, - pasakojo Klaipėdos „Žemynos“ gimnazijos anglų kalbos mokytoja Virginija Dūdienė.
Ji tikino, kad olandų moksleiviai panoro apsilankyti Lietuvoje todėl, nes ji esti Rytų Europoje – regione, apaugusiame įvairiais steriotipais.
„Jie įsivaizdavo, kad čia atsilikęs kraštas, nieko nėra įdomaus. Kai kurie vakariečiai mus net rusais laiko. Bet jie pamatė, kad viskas yra visai kitaip: turime savo kalbą, sostinę, universitetus, istoriją, kraštas gražus, o žmonės gyvena visai gerai“, - tikino ji.
Anot jos, dalyvavimas tarptautiniuose projektuose praplečia moksleivių akiratį, tobulinančių anglų kalbos vartojimo gebėjimus, leidžia įgyti didesnio pasitikėjimo savimi bendraujant ir gyvenant kitoje kultūrinėje aplinkoje.
Akivaizdu, kad tarptautiniai moksleivių mainai sudaro unikalią galimybę moksleiviams pažinti užsienio šalis ir jose mokytis, išmokti naują kalbą, susirasti draugų iš viso pasaulio.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
