Vaikas, jos teigimu, buvo tapęs auklėtojos padėjėjos smurto proveržio auka, tačiau dar labiau moterį sukrėtė institucijų vangi reakcija į šį įvykį.
Išvydo neįprastą vaizdą
Vaiko motinos L.Kidykienės pasakojimu, berniukas verkdamas slėpėsi tualeto patalpose, prausykloje, ir bijojo vėl pasirodyti vaikų grupėje. Tokį vaizdą mama išvydo su vyru sausio 30 d. netikėtai atvykus pasiimti sūnaus.
Paprastai tėvai berniuko atvykdavo apie 5 valandą vakare, tačiau tąkart nusprendė pasirodyti apie 3 valandą po pietų.
„Atvažiavus pasiimti vaiko šiek tiek anksčiau nei įprastai grupėje buvo viena auklėtojos prižiūrėtoja. Vaikai buvo po miego. Mes pasigedome savo vaiko, kuris buvo prausykloje. Paklausėme auklėtojos padėjėjos, kur yra vaikas. Ji pasakė, kad jis tualete. Pribėgo vaikučiai ir pasakė, kad mūsų vaikas yra nubaustas.
Stovėjome su vyru, laukėme. Po kiek laiko paklausėme, kur mūsų vaikas tiek ilgai. Ji taip grubiai pasakė, kad vaikas turbūt šlapinasi. Nuėjau pati pasiimti to vaiko. Jis ten stovėjo, net bijojo išeiti. Paklausiau, kas nutiko, o jis visas nusiverkęs paaiškino, kad jį nubaudė“, – teigė mama.
Keista nuobauda
Mama mano, kad su vaiku nesusitvarkiusi auklėtojos padėjėja nusprendė berniuką uždaryti prausykloje, nors taip pasielgti neturėjo teisės.
„Ji nesugebėjo su tuo susitvarkyti ir nusprendė pasielgti savaip, o ne pasodinti vaiką ant kėdukės, ką ji turėjo padaryti“, – dėstė gargždiškė.
Bet į šią situaciją Švietimo skyriaus vyriausioji specialistė I.Barbšienė pažvelgė kiek kitaip: „Elgesio korekcijai (nusiraminimui) galimas vaiko atskyrimas. Apie tai galima rasti ir tarp siūlomų metodų kaip pagalbą ir pačiam vaikučiui.“
„Jis prausykloje nebuvo uždarytas, nes durys buvo atdaros“, – tikino ji.
Drausminamoji priemonė
Mama pasakojo iš vaiko sužinojusi, kad jis buvo nubaustas už tai, nes žaidė su kitu berniuku – mažamečiai mojo vienas prieš kitą megztiniais. Anot L.Kidykienės, vėliau jos sūnus paaiškino, kad buvo ne tik nubaustas už nedrausmingą elgesį, bet ir tempiamas už plaukų.
Apie galimai prieš mažametį panaudotą smurtą ir keistą nuobaudą mamai turėjo pasiaiškinti ir auklėtojos padėjėja. Tiesa, tai ji padarė ne iš karto, o tik po to, kai prabilti drįso pats mažametis.
„Kaip vėliau sakė auklėtojos padėjėja, mano vaikas rengėsi koridoriuje su kitu vaiku ir ėmė abu žaisti megztukais – tarytum pradėjo muštis. Ir ji (auklėtojos padėjėja, – aut. past.) sakė, kad vienam vaikui pataikė į galvą. Ji tai pamatė, susinervino ir mano vaiką uždarė į prausyklą. Kito vaiko nenubaudė“, – kalbėjo L.Kidykienė.
„Tai ir fizinė, ir psichologinė drausminimo priemonė. Fizine prasme, tai saugi vieta, kurioje vaikas būna nustatytą laiką. Šiuo atveju, apmąstyti netinkamą elgesį ir apmąsčius grįžti atsiprašyti draugo. Psichologine prasme, vaikas paliekamas be dėmesio ir įdomios veiklos. Šiuo atveju, jis turėjo laiko pagalvoti apie netinkamą savo elgesį“, – portalui lrytas.lt dėstė lopšelio-darželio direktorės pareigas laikinai einanti Rima Butkuvienė.
Ji teigė, kad pastebėjus vaikų netinkamą elgesį, imamasi įvairių priemonių: „Pokalbis su vaiku ir jo tėvais, vaiko pasėdėjimas ant kėdutės, ramybės kampelis, tylios muzikos klausymas, vaiko atskyrimas, išvedant į kitą patalpą pabūti nustatytą laiką ir apmąstyti netinkamą elgesį“.
Kaltino dėl patirto smurto
Po tokio sugluminusio akibrokšto, kokį pastebėjo sausio 30 d., tėvai su vaiku iš darželio susiruošė ne į namus, o į institucijas.
„Mes apsirengėme. Pradėjome ruoštis važiuoti. Grįžo auklėtoja. Ji, aišku, nieko nežinojo. Vaikas taip įdomiai žiūrėjo į ją, bijojo akis pakelti. Išėjome į lauką ir pastebėjau, kad mano vaikas už galvos susiėmė. Man tai pasirodė įdomu.
Nuvykome į Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyrių Gargžduose, pranešėme, kad vaikas buvo uždarytas prausykloje. Tuo metu vaikas tėvui papasakojo ir tai, kad buvo tempiamas už plaukų“, – sakė L.Kidykienė.
Apie situaciją Švietimo skyriuje pranešusi mama tikino, jog skyriaus atstovai susisiekė su darželio direktore.
„Susitarė, kad mes kitą dieną susitiksime ir pasikalbėsime. Po įvyko kitą dieną aš nuvažiavau į darželį pas direktorę ir nieko gero neišgirdau“, – teigė ji.
Anot L.Kidykienės, darželio direktorė paaiškino, kad auklėtojos padėjėja prisipažino vaiką nubaudusi ir jį nuvedusi į prausyklą, tačiau apie fizinį smurtą neigė.
„Pasakiau, kad aš noriu pasikalbėti su auklėtojos prižiūrėtoja ir sužinoti, kodėl taip nutiko. Ji į darbą atvyko apie pirmą valandą ir mes susitikome. Ji pradėjo aiškinti, kaip viskas įvyko.
Pasakė, kad buvo itin susinervinusi ir negalėjo mūsų informuoti, nes nenorėjo su niekuo kalbėti tuo metu. O tai, jog berniuką tempė už plaukų, ji neigė. Matėsi iš reakcijos, kad žmogus pasimetė. Gal ji tikėjosi, kad vaikas nepasakys“, – kalbėjo mama.
„Auklėtojos padėjėja sakė ir man, ir mamai Loretai Kidykienei, ir auklėtojų bei mokytojų padėjėjų susirinkimo metu, kad už plaukų vaiko nepešė. Tą patį parašė ir paaiškinime“, – teigė lopšelio-darželio „Naminukas“ laikinai direktorės pareigas einanti R.Butkuvienė.
Biurokratiniai vargai
Mažamečio mama L.Kidykienė aiškino, kad vaikui išdrįsus papasakoti apie galimą smurtą, jo galvoje ji pamatė ir sudirgintą odą, o tai esą rodė, kad plaukai buvo tempti. Pastebėję šias galimo smurto žymes, sausio 31-ąją tėvai nusprendė kreiptis į Vaiko teisių apsaugos skyrių Gargžduose, tačiau čia prasidėjo biurokratiniai vargo keliai.
„Atvykau ir papasakojau apie situaciją. Pasiūlė parašyti prašymą, kad būtų pradėtas tyrimas. Pasakė, kad nusiųs mano prašymą į policiją ir man teks laukti skambučio. Praėjo daugiau nei savaitė. Vasario 7 dieną pati paskambinau į Vaiko teisių apsaugos skyrių. Ta moteris, kuri paėmė iš mūsų prašymą, sirgo, o su vedėja sujungti negalėjo, nes ši buvo posėdyje.
Skambinau vėl kitą dieną. Vedėja pasakė, kad paskambins pati į policija ir pasiteiraus. Pažadėjo, kad netrukus turėčiau ką nors sužinoti.
Bet aš to nesulaukiau ir pati nuvykau į Klaipėdos vyriausiąjį policijos komisariatą, kuriame išsiaiškinau, kad jokie prašymai nepasiekė“, – piktinosi L.Kidykienė.
Ji tikino nuvykusi ir į policijos komisariatą Gargžduose, tačiau ir čia nebuvo jokių žinių apie gautą prašymą pradėti tyrimą dėl galimo smurto prieš mažametį.
Mama dėstė, kad Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovai patys nustebo dėl tokios susiklosčiusios padėties ir telefonu nesugebėjo nieko paaiškinti.
„Neturėjo net ką pasakyti, kodėl prašymas nebuvo išsiųstas“, – stebėjosi ji.
Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Irena Šaulytė lrytas.lt komentavo, kad sausio 31-ąją parašytas mamos prašymas pradėti tyrimą tą pačią dieną buvo išsiųstas elektroniniu paštu policijai.
Nuvykusi į Vaiko teisių skyrių Gargžduose, vaiko mama aiškino iš vedėjos išgirdusi, kad prašymas pradėti tyrimą išsiųstas ir galbūt sutriko pašto veikla, mat Švietimo skyrius tokį prašymą gavo, o štai policija – ne. „Aš pasiėmiau šio prašymo kopiją ir vasario 9 dieną pati nuvežiau prašymą į policiją, kad būtų pradėtas tyrimas“, – aiškino L.Kidykienė.
Galimai smurtą patyrusio berniuko mama stebėjosi, kad visą savaitę nebuvo pradėtas ne tik tyrimas, bet ir vaikui nesuteikta jokia psichologinė pagalba.
„Mama buvo informuota, kur gali kreiptis dėl psichologinės pagalbos“, – aiškino Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja I.Šaulytė.
Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos grupės vyriausioji specialistė Andromeda Grauslienė komentavo, kad dėl šio įvykio yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymus sveikatos sutrikdymo mažamečiui. Už šią nusikalstamą veiką asmuo baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
„Darbuotojų paaiškinimai rodo, kad smurto nebuvo, o jei būtų buvę, žinia, jie būtų neteisėti. Šį įvykį turi tirti specialistai“, – teigė Švietimo skyriaus vyriausioji specialistė I.Barbšienė
Gluminantis elgesys – ne pirmą kartą
Bet tai, kad auklėtojos padėjėja, galimai prieš mažametį panaudojusi fizinį ir psichologinį smurtą, grubiai bendrauja su jos vaiku, mama tikino pastebėjusi ne pirmą kartą.
„Iki įvykio likus dviem savaitėms, aš atvykau pasiimti savo vaiko. Jis noriai lakstė, net nenorėjo namo. Aš jį pasikviečiau. Jis į mane nesureagavo. Tad ta pati moteris pagavo jį už rankos ir taip grubiai paklausė, ko jis neklauso mamos.
Man labai nepatiko, kad ji taip grubiai su juo elgėsi. Ir tai vyko prie mano akių“, – sakė L.Kidykienė.
Galimai smurtą patyrusio vaiko mama pasakojo, kad iki tol jokių nusiskundimų dėl savo mažamečio sūnaus elgesio nėra girdėjusi.
„Jis yra judrus vaikas, tačiau tikrai ne hiperaktyvus. Jis sukalbamas. Auklėtoja jį yra gyrusi ir sakiusi, kad jis yra pažengęs, pasikeitęs. Tikrai niekas blogai neatsiliepia“, – dėstė ji.
Mama įsitikinusi, kad problemų reikia ieškoti ne jos vaiko, bet auklėtojos padėjėjos elgesyje.
Priekaištai – tėvams
Tačiau laikinai darželio direktorės pareigas einanti R.Butkuvienė mano kitaip: „Per 26-erius metus nebuvo nė vieno skundo iš tėvų. Darbuotoja kruopščiai atlieka savo pareigas“.
Ji teigė, kad nors elgesio problemos vaikui nėra nustatytos, grupės auklėtojos teigimu, berniukas mėgsta skriausti vaikus, nereaguoja į pastabas.
„Vakare atėjus mamai, spiria jai į kojas, negražiai su ja kalba, o mama vaiko nedrausmina“, – savo priekaištus tėvams žėrė R.Butkuvienė.
Kol policija dėl galimo smurto prieš mažametį pradėjo tyrimą, galimą pažeidimą analizuoja ir Vaiko teisių apsaugos specialistai bei Švietimo skyriaus atstovai, auklėtojos padėjėja toliau eina savo pareigas ir dirba su vaikais.
„Darbuotoja nuo pareigų nėra nušalinta, nes nėra įrodymų dėl netinkamo jos elgesio. Per ilgalaikę praktiką ji nėra turėjusi jokių nusiskundimų nei iš vadovų, nei iš tėvelių“, – aiškino Švietimo skyriaus vyriausioji specialistė I.Barbšienė.
„Jeigu paaiškėtų tyrimų metu, kad auklėtojos padėjėja tikrai naudojo smurtą prieš berniuką, tai būtų šiurkštus darbo drausmės pažeidimas ir dirbti nebegalėtų“, – pritarė ir darželio direktorė R.Butkuvienė.
Klaipėdos rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja I.Šaulytė patikino, kad mamos prašymu vaikas perkeltas į kitą vaikų grupę.
Nors tai, jog auklėtojos padėjėja galimai naudojo prieš 4-metukų berniuką smurtą, darželio direktorė R.Butkuvienė neigė, po šio incidento įstaigoje imtasi veiksmų.
Ji teigė, kad vasario pabaigoje pedagogai ir švietimo pagalbos specialistai dalyvaus praktinėje veikloje „Bendradarbiavimo su tėvais galimybės panaudojant aktyvų klausymą“.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
