Mūsų galimybės išvykti į keliones labai sudėtingos, nes nes mūsų būrelyje yra ne tik senjorai, bet ir žmonės su ribotu mobilumu ir sėdintys neįgaliojo vežimėlyje.
Kai pasiteiravome, kas norėtų vykti į Kauną susitikti su Šventuoju Tėvu, norą pareiškė visi.
Tačiau apsvarstėme mūsų galimybes ir nutarėme išreikšti savo pagarbą Šv. Tėvui apsiribodami trumpesne kelione ir vykti į Kryžių kalną. Mūsų organizacija nevyriausybinė, neturime nuosavo transporto, pritaikyto vežioti neįgaliesiems.
Tačiau padedant geriems žmonėms kelionė įvyko. Senjorai geranoriškai susitarė, kas į kelionę vyks, o kas atidės kitam kartui.
Viena senjorė, vardu Liuda, su ašaromis akyse sakė, kad ji be galo nori vykti, nes ji esanti ne tik su negalia, bet ir su didele metų našta ant pečių. Ji pasakė, kad jai gali būti jau paskutinė tokia kelionė.
Valerija pasižadėjo pasimelsti ne tik už save ir artimuosius, bet ir už visus sergančius ir vargstančius.
Šeštadienio ankstų rytą mūsų grupelė patraukė Šiaulių link. Nuvykome ne tuščiomis rankomis, Kryžių kalne padaugėjo naujų kryželių pagamintų pačių senjorų rankomis.
Taip mes pagerbėme Šv. Tėvo atvykimą į Lietuvą. Pasidžiaugėme ir dar kartą stabtelėjome prie Raudonojo Kryžiaus draugijos, kad padėkotume vieni kitiems ir sekretorei Dalytei už suorganizuotą kelionę. Su Dievo palaima išsisklaidėme į savo namus.
RK Klaipėdos skyriaus senjorė Valerija
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
