Apie pagrindinius alkoholizmo etapus, bruožus ir gydymą „Bendraukime“ projektui „Pakilę iš tamsos“ papasakojo gydytoja psichiatrė Vilma Andrejauskienė.
Dar ir dabar feisbuko psichologijos grupėse diskutuojama: priklausomybė – liga ar ne. Kaip yra iš tikrųjų?
Tai, ką vadiname alkoholizmu, didžioji dalis žmonių įvardytų kaip ligą. Tai yra biopsichosocialinis reiškinys. Tikslus ligos įvardijimas: psichikos ir elgesio sutrikimas, vartojant alkoholį.
99% žmonių, išgirdę žodį „alkoholizmas“, sutinka, kad tai liga. Ji – įvairių padarinių kompleksas. Ypatinga yra tai, kad pats priklausomas žmogus labai iniciatyviai prisideda prie arba ligos išvešėjimo, arba pristabdymo. Tai paliečia jo santykius, finansus, socialinius dalykus, organizmą.
O kaip yra su valia? Kodėl dauguma sako, kad geriantys „neturi valios“ ir ar iš tiesų valia vaidina kokį vaidmenį sveikime?
Valia ir valios sutrikimai – dar viena sunki liga, kuri n kartų sudėtingesnė už patį priklausomybių rinkinį. Tie, kurie neturi sutrikimų, negali įsivaizduoti, ką reiškia vidinis sąmyšis. Sako: „Tau reikia tik susiimti, negerti.“
Nes jis vertina iš savo pozicijos, per savo prizmę. Bet jis neturi sutrikimo, taigi, vertina ne kaip sergantis.
Sergantieji stengiasi klaidinti aplinką – kad apsaugotų kitus, save. Tačiau ilgainiui tas klaidinimas virsta melu, manipuliacija, slėpimusi. Ir supratę, kad serga, vieni žmonės galvos, kur čia šuo pakastas, kodėl aš priklausomas, o kiti – žiūrės, ką su tuo gali padaryti. Bet ligai progresuojant, išsijungia ir valios funkcija, ji mažėja.
Kokios yra alkoholizmo stadijos, lygmenys?
Pirmam ligos progresijos lygmenyje (galite vadinti ir pirma stadija) yra poreikis, dažnos progos išgerti, ieškoma ir laukiama malonaus apsisvaiginimo. Ar penktadienis, ar dar kokia proga. Antras šio lygmens požymis – dažnis. Kuo dažniau randama proga. Vėliau žmogus gali pakelti vis didesnį alkoholio kiekį.
Lietuvoje yra tokia mada: kuo žmogus turi didesnę toleranciją alkoholiui, tuo labiau laikomas kietu. Nors iš medicininės pusės žiūrime į toleranciją kaip į pavojingą signalą – priklausomybės progresavimą. Kai žmogus išgeria daugiau už kitus ir nepajunta didelio poveikio, mato tai kaip savo sveikumą. Bet tai kaip tik nesveikatos požymis – organizmas, reiškia, jau pripranta.
Antrame progresijos lygmenyje – abstinencijos sindromas (po 12 ar 36 val. po gėrimo). Nesvarbu, jei negeri kitą rytą – gal organizmas turi dar pakankamai buferių, kurie prinaikina abstinenciją ,ir pajuntą naują norą išgerti tik po dviejų dienų. Tada ir išsiderina valia: žmogus nori negerti, prisiekia to nedaryti, o paskui, kai vidiniai resursai įjungia kitą mechanizmą, jis nebeturi galios pats spręsti. Tada ieško pateisinimo: „Žmona ragana, todėl vėl gėriau...“
Šioje ligoje – didžiausias neigimas. Jokios kitos ligos nėra pasaulyje, kuri turėtų tokį neigimą. Todėl daugelį požymių žmogus išmaniai nuneigia, randa, kaip save patį apgudrauti ir teigti, kad tai ne liga.
Antras lygmuo gali trukti daugybę metų, žmogus gali taip ir numirti, nesupratęs, kad yra alkoholikas.
Trečiasis progresijos lygmuo: asmenybės degradacija. Nebėra apie kokią valią kalbėti, žmogaus vienintelė mintis: nepalikt organizmo be produkto. Tolerancija maža, abstinencija didžiulė. Trečios stadijos atstovų yra tik 3-5 proc. iš alkoholikų.
Sustoja tas, kuris išsigąsta alkoholio. Ne savęs, o paties alkoholio. Kai žmogus pradeda bijoti gerti, tada prasideda pokyčiai. Imi daryti viską, kad negertum.
Alkoholio vartojimas yra kliūčių kūrimas. Per ilgą laiką žmogus susikuria daug kliūčių gyventi. Reikia ilgo laiko nevartojimo, kada tas susidarytas kliūtis ir kliuvinius reiks pašalinti, atitaisyti, atidirbti. O kas vos išsiblaivę skuba viską pataisyti ir neva greitai sutvarko - tada jiems pasidaro nuobodu... Ką toliau veikt?
Tačiau nėra kaip tą padaryti „kuo greičiau“. Reikia laiko, nebus taip, kad „prasiblaiviau, prasiprausiau ir einu į darbą“. Čia ne greito maisto restoranas. Kuo ilgiau būsiu blaivas – tuo didesnė bus mano vertė. Nereikia iš karto pulti atsiprašinėti artimųjų, nes jie, savo perdėta globa, visai to nenorėdami, taip pat prisideda prie ligos progresavimo.
„Oi, tu mano vargšas...“ – ir panašiai.
O koks turėtų būti artimųjų elgesys, požiūris? Jei tavo vyras ar vaikas priklausomas?
Geriančio žmogaus elgesys – artimųjų elgesio atspindys. Negalima visko suversti priklausomam. Artimiesiems reikia įsisąmoninti, kur daro klaidą. Dažnai jiems nesąmoningai patinka, kad yra aukščiau už geriantį. Tarsi galėtum valdyti kitą, o po to kentėti, dėl to, ką anas daro.
Artimieji bando protinti geriantįjį, kai tas išsiblaivo - tvarko namus, organizuoja remontus, pasąmoningai laukdami, kada kitas vėl gers. Jie to jau tikisi.
Dar geriančiam žmogui – netrukdykit gerti. Kai netrukdysit, tada jis greičiau pasišlykštės. Nereikia bijoti atsitraukti. Geriantis žmogus tik užsiveda, kai jam trukdo gerti. Labiausiai bijo pasakymo: „Pasiusk, daryk, ką nori. Kai norėsi baigt gert, pats ateisi. Žinok, kad pagalba yra. Bet kol geri, neturiu su tavimi nieko bendro.“
Tą išgirdęs alkoholikas išmušamas iš vėžių. Ir tada kažkas persijungia.
Beje, 20 metų su geriančiu pragyvenęs žmogus kartais netnebemoka gyventi su kitu, kai šis išsiblaivo. Praėjus kuriam blaivybės laikui, padaugėja skyrybų. Artimieji bijo sveikstančio priklausomo, nes jis tampa Nepriklausomas, nevartoja ir kuria savo gyvenimą. Žmogus nori būti laisvas. Santykiuose, pasirinkimuose.
Kaip ateinama į sveikimą? Kokia yra gydymosi eiga?
Svarbu yra ssusitarti su savim. Nepalikti iliuzijų. O tada sudaryt sandorį su savimi ir eiti į blaivybę. Kai žmogus neišeina iš vartojimo, yra detoksikacija. Ji gali būti atliekama ambulatorinėmis sąlygomis ar gulint stacionare. Pagalbos yra tiek daug, kad vaje!
O „Minesotai“ reikia subręsti. Joje jau duodamas sveikimo motyvų formavimas. Vėliau gali būti darbas su savimi palaikomose grupėse, konsultacijos. Labai svarbu yra Anoniminių Alkoholikų (AA) grupės.
Jau negeriantis žmogus turi gražiai ištransliuoti, ką nori pasakyti fuksui, kuris atėjo į pirmą AA susitikimą. Ką tu darei, kaip stengeisi, kad dabar gyveni taip, kaip gyveni?
Visi sveikstantys – stebuklingi, jie pereina daugybę etapų. Visi etapai gražūs. Ligos nesirenkame. Bet supratę, kad sergame, įgyjame atsakomybę sveikti.
Ačiū už pokalbį.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
