Tačiau Klaipėdos paplūdimius prižiūrinčios įmonės vadovas G.Čepo kritiką pavadino paprasčiausiu šmeižtu ir pateikė visiškai kitokią versiją.
Štai kokį laišką į portalo lrytas.lt redakciją atsiuntė G.Čepas, iliustruodamas jį nuotraukomis:
„Kasmet Klaipėdos savivaldybė paplūdimių priežiūrai skiria beveik 1 milijoną eurų, perka mėlynas vėliavas, kad pasivadintų Mėlynos vėliavos paplūdimiu.
Tačiau paplūdimiai dešimtmečiais neatitinka paprastų Higienos normų, nes skirtas lėšas greičiausiai „nuplauna“ Baltijos jūra, arba jos suaukojamos Neptūnui ar undinėms.
Sveikatos apsaugos ministerija Higienos normų kontrolės niekam nepavedė, tiksliau pavedė patiems paplūdimių steigėjams. Lietuvos Higienos normoje HN 92:2018 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“ 16.4 punkte nurodyta: „Paplūdimiuose priėjimas prie vandens turi būti neslidus, neklampus, patogus ir saugus visiems, taip pat ir neįgaliems žmonėms“. 16.11 punkte parašyta „Paplūdimiuose turi būti įrengti tualetai, kurie būtų tinkamai naudotis ir neįgaliems žmonėms. Tualeto patalpoje turi būti unitazas, tualetinis šepetys, tualetinio popieriaus, šiukšlių dėžė“.
O neįgalūs klaipėdiečiai nori ne tik, kad nuvažiuoti prie jūros, tačiau ir dalyvauti renginiuose“.
Klaipėdos paplūdimius prižiūrinčios biudžetinės įstaigos „Klaipėdos paplūdimiai“ vadovas Virginijus Urbonas, paprašytas pakomentuoti skundą, patebėjo, kad nuotraukose užfiksuota vieta net nėra paplūdimys. Paplūdimio čia nuspręsta nerengti, nes maudytis toje vietoje nesaugu.
„Paplūdimys yra teritorija, kuri yra įteisinta, kur sukurta visa infrastruktūra ir kur budi gelbėtojai. Šitoje vietoje tik padarytas nusileidimas prie jūros, kurį įrengėme pernai savo iniciatyva. Ant laiptų, lankytojų prašymu, dar padėjome lentutes. Bet jos skirtos ne neįgaliesiems, o tam, kad mamytės galėtų lengviau nuleisti vaikų vėžimėlius arba dviratininkai nuleisti dviračius.
Bet ten nėra paplūdimys. Apie tai informuoja ir didžiausi užrašai, nurodantys, kad paplūdimys yra už 500 metrų ir, kad čia maudytis draudžiama, netgi uždėtas specialus ženklas, draudžiantis tai ten daryti. Toje vietoje netoleruojame maudynių, nes ten labai pavojingos srovės. Taigi, jeigu neįgalusis toje vietoje nuo laiptų nuvažiuotų, ką jis ten veiks?“ – klausė „Klaipėdos paplūdimių“ vadovas.
Anot V.Urbono, laipteliai minėtoje vietoje buvo įrengti iki pat apačios, bet pajūris tokia vieta, kur smėlį tai užpusto, tai nupusto. Taip nutiko ir šįkart, kai po didesnių liūčių smėlis buvo nupustytas.
„Turime per 10 kilometrų paplūdimių, taip, kat darbų netrūksta ir į tą vietą tiesiog nespėjome užvežti ten smėlio“, – paaiškino pašnekovas.
Klaipėdoje oficialūs neįgaliųjų paplūdimiai įrengti I ir II Melnragėje, Smiltynėje ir Giruliuose. Čia sukurta visa neįgaliesiems būtina infrastruktūra: įrengti specialūs tualetai, padarytos ne per stačios nuovažos su porankiais.
„Neįgalieji turi didelį norą nusileidus nuovaža nuvažiuoti iki pat jūros, bet techniškai tai padaryti labai sudėtinga. Tuo labiau, kad Smiltynės neįgaliųjų paplūdymyje pastatytos daugiafunkcinės stotelės, kur galima išsikviesti gelbėtojus, kurie, kaip asistentai, gali padėti neįgaliesiems paplaukioti jūroje. Ten yra ir specialūs tam skirti sertifikuoti vėžimėliai“, – sakė V.Urbonas, pastebėjęs kad Mėlynosios vėliavos apdovanojimas yra tarptautinis įvertinimas, kuris bet kam neskiriamas.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
