Bandė grąžinti beveik 300 eurų kainavusius batus – sulaukė viešo konflikto

285 eurai – tiek kainavę batai suplyšo jau po dviejų dėvėjimų, tačiau pinigus už juos grąžinti buvo atsisakyta. Ne gana to, parduotuvės vadovas teigia, kad klientė juodina įmonės vardą.

   Brangius batus moteris avėjo tik du kartus, tačiau jie suplyšo.<br>  Lrytas.lt nuotr. koliažas.
   Brangius batus moteris avėjo tik du kartus, tačiau jie suplyšo.<br>  Lrytas.lt nuotr. koliažas.
 Žiemai pirkusi batus tikėjosi, kad jie ilgai išliks dėvimi.<br> Skaitytojos nuotr.
 Žiemai pirkusi batus tikėjosi, kad jie ilgai išliks dėvimi.<br> Skaitytojos nuotr.
 Klientė feisbuke parašė nerekomenduojanti parduotuvės.<br> Feisbuko nuotr.
 Klientė feisbuke parašė nerekomenduojanti parduotuvės.<br> Feisbuko nuotr.
 Vadovas žadėjo kreiptis į teismą.<br>  Feisbuko nuotr.
 Vadovas žadėjo kreiptis į teismą.<br>  Feisbuko nuotr.
„Šmeižto bylas davedame iki atsakomybės“, – rašė vadovas.<br> Feisbuko nuotr.
„Šmeižto bylas davedame iki atsakomybės“, – rašė vadovas.<br> Feisbuko nuotr.
 Galiausiai moteris kreipėsi į VVTAT.<br> Skaitytojos nuotr.
 Galiausiai moteris kreipėsi į VVTAT.<br> Skaitytojos nuotr.
Nukrito detalė – kniedė.<br> Skaitytojos nuotr.
Nukrito detalė – kniedė.<br> Skaitytojos nuotr.
 Pritaikius nuolaidą už batus pirkėja sumokėjo 285 eurus.<br> Skaitytojos nuotr.
 Pritaikius nuolaidą už batus pirkėja sumokėjo 285 eurus.<br> Skaitytojos nuotr.
 Tačiau batų moteris nebegalėjo dėvėti.<br> Skaitytojos nuotr.
 Tačiau batų moteris nebegalėjo dėvėti.<br> Skaitytojos nuotr.
Kas teisus nustatys VVTAT ekspertizė.
Kas teisus nustatys VVTAT ekspertizė.
Daugiau nuotraukų (10)

Lrytas.lt

Nov 5, 2019, 1:41 PM, atnaujinta Nov 11, 2019, 10:32 AM

Kaunietė J. (vardas ir pavardė redakcijai žinomi. – Red.) papasakojo „Bendraukime“ apie didelius nemalonumus bendraujant su vienos žinomos parduotuvės vadovu (vardas ir pavardė bei parduotuvės pavadinimas redakcijai žinomi. – Red.).

Tokie dar nebuvo plyšę

Prabangioje Kauno parduotuvėje moteris įsigijo batus. Iki nukainuojant jie kainavo net 475 eurus, su nuolaida jau 285 eurus. Už tiek moteris juos ir pirko. O šiuo metu neturi nei gerų batų, nei už juos sumokėtų pinigų.

„Prabangioje parduotuvėje įsigijau žieminius batus. Turėjau juos maždaug 3 savaites, buvau apsiavusi tik 2 kartus. Ir iškart iškrito detalė, tad, kaip nekokybiškus, nunešiau grąžinti. Parašiau parduotuvėje pretenziją, bet man atsakė, kad pinigai negrąžinami. Argumentas buvo toks: tokio modelio batai dar nebuvo susigadinę.

Tada palikau neigiamą atsiliepimą parduotuvės feisbuko paskyroje. Ir jų prezidentas man pradėjo rašinėti grasinančius laiškus, kad neva sugadinau parduotuvės įvaizdį, jis mane paduos į teismą... Ar čia kokia sovietinė tvarka? Būdamas klientu nebegali reikšt savo nuomonės?“ – stebėjosi J.

Moters feisbuke parašytas atsiliepimas skambėjo taip: „Tikrai nerekomenduoju. Kol gerai, tol gerai. Jei koks brokas, liksite su tuo brokuotu daiktu.

Įmonės vadovas jai atrašė taip pat viešu komentaru: „Ar tai nėra šmeižtas, spręs teisėsaugos institucijos.“

Jų susirašinėjimas tęsėsi, galiausiai vadovas atsisveikino, patikinęs, kad toliau reikalus spręs advokatai.

Nuomonė ar šmeižtas?

Kaunietė „Bendraukime“ redakcijai sakė norėjusi atgauti pinigus, o dabar ką – turinti bijoti vadovo grasinimų? Ji jau kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą (VVTAT) ir šiuo metu laukia jų sprendimo. Moteris stebėjosi, kad mūsų šalyje viskas vyksta arogantiškiau nei užsienyje.

„Daug keliauju. Buvo pasitaikęs toks atvejis su brangesnės įmonės, tarkime, „Gucci“ daiktu. Sugedo, buvo nekokybiškas. Tai ką daro „Gucci“? Mados namai gražiausiai atsiprašo ir kompensuoja išlaidas. O čia?“ – klausė J.

Minėtos parduotuvės vadovas portalui lrytas.lt tvirtino, kad pirkėja neturėjo teisės rašydama viešą atsiliepimą naudoti žodžio „brokas“, mat ar prekė tikrai buvo brokuota, VVTAT dar nenustatė.

„Ponia kreipėsi dėl batų defekto. Batus įvertinę mūsų ekspertai padarė išvadą, kad jie nėra brokuoti. Kniedė galimai iškrito dėl mechaninio pažeidimo, tai yra, buvo sugadinta. Atsakyme pirkėjai nurodėme, kad jeigu ji nesutinka su mūsų išvada, gali kreiptis į VVTAT.

Mes neturime jokių pretenzijų poniai dėl žodžių „tikrai nerekomenduoju“, tokia nuomonę ponia gali turėti ir ją viešinti. Tačiau ponia neturėjo pagrindo rašyti: „Jei koks brokas, liksite su tuo brokuotu daiktu.“

Nei mes, nei pirkėja nėra licencijuoti broko nustatymo ekspertai, todėl kol visko neįvertins VVTAT, ponia viešai negali juodinti mūsų įmonės teigdama, kad pirkėjos liks su brokuota preke.

Jei VVTAT padarys išvadą kad prekė brokuota, mes jai grąžinsime pinigus. Tokia yra pinigų grąžinimo už brokuotas prekes tvarka. Toks yra civilizuotas broko problemų sprendimas ir jam nereikalingas tvarkingos įmonės juodinimas feisbuke ir žurnalistų klausimai.

Ar kreiptis į teisėsaugos institucijas dėl šmeižto įvertinimo nėra mūsų konstitucinė teisė, ar yra blogai iš anksto apie tai informuoti pirkėją, kad ji‚ emocionaliai besielgdama, neprisidarytų sau problemų?

Tai – pirmas neigiamas atsiliepimas apie mūsų įmonę, visi kiti mūsų veiklos vertinimai yra tik 5 balai. Mes – civilizuoti žmonės. Jei ponia bus teisi, jai bus sumokėta. Nėra buvę atvejo, kad mūsų įmonė nesumokėtų už brokuotą prekę. Tačiau mūsų įmonė nemoka pinigų iš baimės būti apdrabstyta purvu“, – išdėstė vadovas.

Neverta vadovautis emocijomis

Advokatas Egidijus Langys sutiko pakomentuoti šią situaciją „Bendraukime“ redakcijai. Jo teigimu, į teismą labai norėdamas vadovas kreiptis galėtų, tik klausimas – ar verta? Dar kitas reikalas, jei paaiškėtų, kad klientė buvo teisi.

„Yra prekių grąžinimo tvarka. Pirmiausia pareiškiama pretenzija pardavėjui. Jo manymu, prekė buvo kokybiška. Tada kreipiamasi į VVTAT ir jie kol kas nieko neatsakys – nustatyti, prekė buvo brokuota ar ne, reikia ekspertizės.

Jei prekė bus brokuota, pardavėjas ne tik grąžins už ją pinigus, bet ir mokės už VVTAT ekspertizę. Jei nebrokuota, susimokės pati klientė. Tas pat galioja ir dėl komentaro – tiesa paaiškės po VVTAT sprendimo.

Buvo tarsi susiformavusi bendra nuostata, kad komentarus galima rašyti kokius nori ir apie ką nori. Dabar situacija keičiasi. Matome visokius komentarus apie politikus, žvaigždes ir kitus žinomus žmones. Kai kurie nekreipia dėmesio, o yra ir vienetų, kurie kreipiasi į teismą.

Minimoje situacijoje vartotoja gal paskubėjo parašyti komentarą. Bet ir įmonė neadekvačiai reaguoja.

Jeigu jie kreipsis dėl dalykinės reputacijos menkinimo, jiems taip pat reikės įrodyti, kad moters teiginiai nepagrįsti. Taip pat įrodyti, kokią žalą padarė komentaras. Ar iš jų mažiau perka? Ar krito apyvarta? Žodžiu, kas nutiko nuo to vieno komentaro. Nėra taip paprasta. Ar to reikia? Būtų protinga tiesiog sulaukti ekspertų nuomonės“, – patarė E.Langys.

Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.