Vilnietis pamanė, kad valstiečių inicijuoti alkoholio apribojimai pasiekė jį ir Švedijoje. Vyras teigė, kad Stokholmo „duty free“ darbuotojas tik pasakė, kad alkoholio neparduos.
Paaiškino situaciją
Beveik ketverius metus Švedijos sostinėje Stokholme gyvenantis ir mokslinių tyrimų laboratorijoje dirbantis biomedicinos daktaras Rapolas Spalinskas paaiškino, kodėl vilniečiui nepardavė alkoholio.
„Švedijoje akcizai yra nustatomi pagal alkoholio kiekį gėrime. Reiškia, kuo jis stipresnis, tuo bus didesnis mokestis valstybei. Dėl to, vadinamosios „duty free“ parduotuvės gali truputį iškreipti rinką. Ten alkoholis yra žymiai pigesnis, negu parduotuvėse mieste.
Atvirai kalbant, galima gauti pigesnį bilietą skrydžiui, nueiti į oro uosto parduotuvę nusipirkti alkoholio ir išeiti neskrendant. Taip galima sutaupyti pinigų.
Dėl to neleidžiama skraidant toje pačioje rinkoje po ES šalis pirkti alkoholio. Tai priklauso nuo to, kad kaina alkoholio yra daug žemesnė oro uoste, negu parduotuvėse. Skrendant į trečias šalis galima įsigyti alkoholio.
Švedijos parduotuvėse alkoholis yra labai brangus, o oro uoste tas alkoholis beveik dvigubai pigesnis. Todėl oro uoste tokia tvarka, kad būtų apsisaugota nuo to“, – paaiškino R.Spalinskas.
Oro uoste darbuotojai niekada neparduos alkoholio neperbraukę įlaipinimo kortelės, jei skrendama ne į ES šalį, tai alkoholio galima visada nusipirkti.
Švedijoje – valstybinis alkoholio monopolis
R.Spalinskas priminė, kad visas alkoholis Švedijoje yra valstybės rankose – visas alkoholis yra perkamas centralizuotai, visai šaliai.
Pasak jo, švedams valstybinis alkoholio monopolis su vos 400 alkoholio parduotuvių yra visiškai įprastas ir nepatogumų nekeliantis dalykas.
Specializuotos valstybės įmonės „Systembolaget“ parduotuvės skirtos tik stipresniems nei 3,5 proc. alk. tūrio gėrimams, jose yra itin platus alkoholinių gėrimų asortimentas, o juos tik čia privalo pirkti ir visi šalies barai, kavinės, restoranai, viešbučiai, taip pat asmenys, sulaukę 20 metų.
Tuo metu lengvo, nuo 2,25 iki 3,5 proc. stiprumo, alaus, vietinių vadinamo „folkol“ (liet. „tautos alaus“) galima įsigyti daugumoje prekybos centrų ir nuo 18 metų. Aštuoniolikmečiams tiek alus, tiek kiti gėrimai parduodami ir šalies baruose.
Įprastai specializuotos parduotuvės dirba nuo 10 iki 18 val., šeštadieniais – nuo 10 iki 13 val., o sekmadieniais nedirba visai.
Anot R.Spalinsko, didesnis pirkėjų antplūdis būna penktadienį ir šeštadienį, prieš parduotuvių uždarymą. Didžiausi akcizai taikomi stipriajam alkoholiui, todėl jis čia brangiausias, kiek pigesnis yra vynas, tuo metu sidrui ir alui taikomi mažiausi mokesčiai, tad alus ir vynas, anot pašnekovo, yra perkamiausi.
NTAKD: Lietuvos Alkoholio kontrolės įstatymas veikia tik teritoriniu principu
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktoriaus pavaduotoja, laikinai atliekanti direktoriaus funkcijas Gražina Belian pakomentavo situaciją.
„Alkoholio kontrolės įstatymas, kaip ir kiti Lietuvoje priimti įstatymai, galioja teritoriniu principu, t. y. galioja tik mūsų Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Jei kalbėsime apie laiko ir pardavimų ribojimą, tai mūsų įstatymuose yra padarytos išimtys, kad tie laiko ribojimai, kurie taikomi parduotuvėms, tai jie nėra taikomi neapmuitinamuose parduotuvėse, esančiose Lietuvoje teritorijoje“, – komentavo G.Belian.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
