„Vieną vakarą patyriau kojos raiščių traumą. Greitoji išvežė mane į Lazdynų ligoninę (Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, RVUL – Red.).
Mane vežęs ekipažas buvo puikus ir rūpestingas, pagarba jiems ir ačiū už suteiktą pirmąją pagalbą. Bet tai, kas buvo po to, – kažkas iš fantastikos pasaulio.
Universitetinė ligoninė neturėjo invalido vežimėlių! Pacientai, tokie, kaip aš, kurie negali vaikščioti, turi šokinėti po ligoninę ant vienos kojos pirmyn ir atgal.
Ligoninėje man net nedavė ledo, kad laukdamas apžiūros galėčiau šaldyti sužeistą pėdą. Tik padarius pėdos nuotrauką davė važinėjančią lovą, ir tai tik iki registratūros, o toliau – kaip nori.
Valstybė perka visokius trikojus, atnaujina policijos įrangą, trečią kartą stato nacionalinį stadioną – ir koks absurdas, kad ligoninėje net ne piko metu pritrūktų vežimėlių – ar tai yra normalu, pabrėšiu, universitetinei ligoninei?
Norėčiau, kad kas nors iš valdžios atkreiptų dėmesį į akivaizdžią problemą, o ne galvotų apie naujus mokesčius“, – rašo Eimis.
Vežimėlius tenka rinkti ir iš pakrūmių
RVUL Dokumentų valdymo ir komunikacijos skyriaus vyr. specialistė Asta Bagdonavičienė portalui lrytas.lt paaiškino, kad ligoninės Skubios pagalbos skyriuje šiuo metu yra eksploatuojami 6 sėdimieji vežimėliai ir 18 gulimųjų vežimėlių.
„Tačiau į mūsų ligoninę dėl skubios pagalbos kreipiasi labai daug pacientų (250-350 asmenų per parą), tad tikrai galėjo taip nutikti, kad kažkuriuo metu nebuvo laisvo vežimėlio – apgailestaujame, bet turimi resursai neleidžia užtikrinti transportavimo priemonės kiekvienam atvykusiam pacientui.
Pagal įstaigos finansines galimybes stengiamės reguliariai atnaujinti ir pildyti turimą judėjimo technikos asortimentą – šiemet taip pat yra suplanuotas pacientų transportavimui skirtų naujų priemonių įsigijimas, tačiau šios pastangos nepajėgia kompensuoti augančio poreikio.
Deja, bet tenka konstatuoti faktą, kad prie šios situacijos prisideda ir patys pacientai, neatsakingai besielgiantys su gauta judėjimo technika.
Vežimėliai neretai grįžta į ligoninę apgadinti, nulaužtomis pakojėmis arba apskritai negrąžinami – juos tenka susirinkti ne tik iš automobilių stovėjimo aikštelių, bet ir iš autobusų stotelių, įvairių pakrūmių, kartais jie randami net kituose gyvenamuose miesto rajonuose, kur juos pastebi ir mums apie tai praneša policijos pareigūnai“, – paaiškino specialistė.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
