Sodininkas baisisi šiukšlių išvežimo kainomis: „Iš kur mums, pensininkams, gauti tiek pinigų“

Turiu klausimų, kodėl aš, negyvendamas kolektyviniame sode „Dituva“, turiu mokėti už šiukšlių išvežimą? Antra šiukšlių dėžė pastatyta už 3 kilometrų nuo mano namuko. Tam, kad išmesčiau pakelį nuo pieno ar kokį įpakavimą pimyn-atgal reikia suvaikščioti apie 6 kilometrus.

Šiukšlių konteineris.<br>J.Stacevičiaus asociatyvioji nuotr.
Šiukšlių konteineris.<br>J.Stacevičiaus asociatyvioji nuotr.
Šiukšlių konteineris.<br>V.Skaraičio asociatyvioji nuotr.
Šiukšlių konteineris.<br>V.Skaraičio asociatyvioji nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Klaipėdiečiai

Mar 12, 2022, 2:17 PM

Aš ir mano žmona esame 77 metų, tai mums yra neįmanoma nueiti tokį atstumą tik tam, kad išmestume mažą pakelį atliekų.

Sodo namelis nepritaikytas gyvenimui ir mes čia per metus būname iki 3 mėnesių. Namelyje apšildymo nėra ir mes galime būti sode tik tada, kai yra šiltas oras. Taip, namelyje yra elektra, kad galėtume įjungti siurblį ir palaistyti pomidorus, agurkus šiltnamyje, išsivirti arbatos arba mikrobangų krosnelėje pasišildyti maistą.

Mes gyvename Klaipėdoje ir mokame už šiukšlių išvežimą ten. Taip pat mes iš sodo atliekas pasiimame su savimi ir išmetame į savo šiukšliadėžes, esančias prie namų.

Iš kur mums, pensininkams, gauti tiek pinigų, kad galėtume susimokėti už paslaugas, kuriomis nesinaudojame? (Už šiuos metus atsiųsta apmokėti 30 eurų. Dar pridėta 37,42 eurai už 2021 m. 2020 m. apmokėjau pastoviąją dalį (20 eurų) vien tik todėl, kad galų gale buvo pašalintos šiukšliadėžės, kurios buvo prie statybinių medžiagų parduotuvės).

Mums net nėra poreikio užsisakyti šių paslaugų. Mes su žmona reikalavome, kad būtų pašalintos esamos šiukšliadėžės, buvo kviečiama ir aplinkosauga, kad pagelbėtų šiuo klausimu dėl esančių šiukšliadėžių pašalinimo. Nes gaila buvo žiūrėti, kaip užteršiama teritorija ir kanalas.

Nuolat tekdavo valyti kanalą nuo įvairių plastikinių atliekų ir maišų. Net tada nesinaudojome šiomis šiukšledėžėmis – surinktas šiušles išveždavome į mūsų kieme esančias šiukšliadėžes.

Prašau pateikti išsamią informaciją, kai žmogus nesinaudoja paslaugomis, kurių jam nereikia ir fiziškai jomis naudotis negali. Man paprasčiau pasiimti tai su savim ir ramiai autobusu grįžti į namus, nei klaidžioti po „Dituvos“ sodus, kad surastume tą nelaimingą šiukšlių dėžę.

***

Klaipėdos rajono savivaldybės VšĮ „Gargždų švara“ vadybininkė-kontrolierė Agnė Zabrynaitė, susipažinus laiške nurodyta informacija dėl vietinės rinkliavos informavo, kad LR aplinkos ministro 2017-12-22 įsakymu Nr. D1-1039 „Dėl nekilnojamojo turto objektų, kurių savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti nustatytą rinkliavą arba sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį, rūšių sąrašo patvirtinimo“ (toliau- Įsakymas) nurodytas nekilnojamojo turto objektų, kurių savininkas privalo mokėti nustatytą rinkliavą, sąrašas, kurio 18 eilutėje nurodyta, kad už sodo paskirties pastatus privaloma mokėti rinkliavą.

„Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad asmens pripažinimas vietinės rinkliavos mokėtoju nėra siejamas su individualaus komunalinių atliekų konteinerio ar kolektyvinio (bendro) konteinerio turėjimu, priskyrimu ir (ar) naudojimu (2016 m. birželio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2985-624/2016; 2016 m. kovo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-297-556/2016; 2017 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-335-442/2017).

Asmuo pagal teisės aktus laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju, turi vykdyti teisės aktais apibrėžtą pareigą – mokėti vietinę rinkliavą, nepriklausomai nuo to, kad nebuvo sudaryta sutartis, galbūt nebuvo pastatytas konteineris (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-297-556/2016). Vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą.

Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-335-442/2017; 2014 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-334/2014).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad komunalinių atliekų tvarkymo sistemos tikslas yra ne paslaugų atliekų turėtojams teikimas, bet bendrai atliekų surinkimo, vežimo, apdorojimo, atliekų šalinimo vietų steigimo, priežiūros (įskaitant priežiūra po jų uždarymo) veikla, siekiant užtikrinti, jog atliekos nekeltų pavojaus žmonių sveikatai ir aplinkai (Atliekų tvarkymo įstatymo 1 straipsnio 1 dalis, 2 straipsnio 12 ir 21 dalys, 5, 25, 28 ir 30 straipsniai).Todėl nustatyta vietinė rinkliava iš esmės yra solidari prievolė finansuoti atliekų surinkimo ir tvarkymo organizavimą ir nėra vertinama kiek šioje atliekų šalinimo sistemoje dalyvaujantis vietinės rinkliavos mokėtojas per ją yra pašalinęs atliekų ir pan.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ne kartą buvo konstatuota, jog tiek Europos Sąjungos, tiek nacionalinės teisės nuostatos nedraudžia komunalinių atliekų turėtoju pripažinti nekilnojamojo turto savininkus ar naudotojus, o principo „teršėjas moka“ įgyvendinimą sieti ne su faktiškai susidariusiu, bet dėl atitinkamo nekilnojamojo turto naudojimo atitinkamu būdu galinčiu susidaryti atliekų kiekiu.

Atkreipiame dėmesį, kad už sodo paskirties objektą pastovus ir kintamas vietinės rinkliavos administravimo parametras yra turto vienetas, už kurį paskaičiuota vietinė rinkliava pagal šiai objektų grupei galintį susidaryti mišrių komunalinių atliekų kiekį per metus, o ne faktiškai ištuštintus komunalinių atliekų konteinerius.

2021 m. sausio 28 d. Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T11-27 patvirtintų Klaipėdos rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisyklių (toliau- Taisyklės) 47 punkte numatyta, kad antžeminiais ir pusiau požeminiais bendro naudojimo mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteineriais (1,1 m3 – 5 m3 talpos) naudojasi daugiabučių gyvenamųjų namų gyventojai, sodininkų ir garažų bendrijų nariai. Remiantis Taisyklių 47 punkte nustatytais reikalavimais, sodininkų bendrijos nariai, kuriems vietinė rinkliava skaičiuojama už sodo paskirties pastatą, naudojasi bendraisiais mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteineriais.

Taisyklių 52 punkte numatyta, kad sodininkų ir garažų bendrijų teritorijose bendrijos valdyba savo spendimu privalo Administratoriui nurodyti sodininkų ir garažų bendrijų teritorijoje bendrųjų mišrių komunalinių atliekų konteinerių pastatymo vietas. Bendrųjų mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteinerių skaičius, maršrutai, parenkami pagal bendrijos valdymo organų priimtą sprendimą.

Informuojame, kad sodininkų bendrija „Dituva“ informavo, kad sodininkų bendrijos „Dituva“ valdybos sprendimu Nr. 2019/4 bendrijos valdyba nusprendė sumažinti bendrijos teritorijoje esančių bendro naudojimo mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteinerių skaičių. Sodininkų bendrijos nariai mišrias komunalines atliekas, susidariusias sodininkų bendrijos „Dituva“ teritorijoje, gali šalinti adresu Derceklių k., Pavasario g. 56 įrengtoje aikštelėje. Jums priklausančio sodo sklype susidariusias mišrias komunalines atliekas galite šalinti minėtoje aikštelėje arba artimiausiuose Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje esančiuose bendro naudojimo konteineriuose.

Informuojame, kad 2021 m. sausio 28 d. Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T11-27 patvirtintuose Klaipėdos rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatuose nėra numatyta atleidimo nuo vietinės rinkliavos sodo paskirties nekilnojamajam turtui.

Vadovaujantis Nuostatų 85 punktu, „metinė Vietinė rinkliava negali viršyti 1 procento metinės Vietinės rinkliavos mokėtojų disponuojamų metinių namų ūkio pajamų. Jeigu metinė Vietinė rinkliava viršija 1 procentą praėjusių metų metinių namų ūkio pajamų, metinės Vietinės rinkliavos mokėtojo prašymu ji gali būti perskaičiuota. Po perskaičiavimo metinė Vietinė rinkliava turi būti lygi 1 procentui praėjusių metų metinių namų ūkio pajamų.

Šiame punkte įtvirtintos nuostatos taikomos Klaipėdos rajone gyvenamąją vietą deklaravusiems asmenims už ne daugiau kaip 3 skirtingų rūšių nekilnojamojo turto vienetus ir neturintiems vietinės rinkliavos Administratoriui įsiskolinimo už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą“. Jei gyvenamąją vietą esate deklaravę Klaipėdos rajono savivaldybėje ir Jūsų namų ūkio pajamos nedidelės, vadovaujantis Nuostatų 85 punkte nustatyta tvarka galite iki 2022 m. birželio 1 d. kreiptis į vietinės rinkliavos administratorių dėl vietinės rinkliavos perskaičiavimo pagal namų ūkio pajamas (lengvatos)“, – rašoma Klaipėdos rajono savivaldybės VšĮ „Gargždų švara“ atstovės komentare.

Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.