Patirties, kurios, kaip ji pati sako, vėl pakartoti nesinorėtų. Pajūryje poilsiaujanti vilnietė sutiko pasidalinti savo istorija, kuri galbūt padės atkreipti poilsiautojų dėmesį, kaip gali būti pavojinga maudytis jūroje.
„Apie patirtis. Kokių vėl nesinorėtų. Kažkoks siurrealistinis filmas. Šįvakar mūsų akyse skendo du vaikai. Jūra buvo pikta, bangos nemenkos, mūsų kompanija paplūdimy didelė.
Užsiėmę kas kuo – vaikai turškiasi ir kasa duobes prie kranto, moterys plepa, vyrai stoviniuoja tarp mūsų ir vaikų. Netoliese kompanija jaunų vyrukų „čilina“. Staiga moteris su visais rūbais puola į bangas.
Pameta kepurę, ją pakeliam. Jūros tolumoje pamatau dvi galvas, kurių link lekia moteris.
„Mama, skęstam – jie šaukė“, – paklaikusi sako man draugė.
Apimtos siaubo žiūrim, kaip paskui moterį lekia krūva vyrų.
Mano vyras – antras jų.
„Vytai, būk atsargus!“ – sušunka jam įkandin anyta.
Užsidengiu ranka burną. Skęsta vaikai (apie 10-12 metų). Bijau dėl vyro. Labai. Ir dėl tų vaikų. Nematuoju, dėl ko labiau. Baisus jausmas.
Pirma vaikus pasiekia mama. Kone iškart – ir pirmas vyras. Pačiumpa vieną berniuką ir perduoda mano vyrui. Tas stumiasi į krantą.
Likę vyrai tuo metu priplaukia prie mamos, sūnaus ir pirmojo gelbėtojo. Uh. Visi krante.
Širdis kalatojasi, rankos dreba. Visi sveiki.
„Jau ten, kur buvau aš, nesiekiau dugno“, – sako mano vyras.
Veiksmas truko gal kelias minutes, bet emocija kaip už metus. Baisiai sunki.
Chebra, neikit maudytis, kai vėliava neleidžia! Nelinkiu niekam.
„Mamyte, o kodėl tie berniukai tiek plaukė...?“ – klausia manęs šešiametė dukra.
„Nes per daug tikėjo savimi“, – atsakau.
„Bet juk tikėti savimi gerai, – svarsto. – Nu jo, kaip kur. Turbūt ta mama per dažnai jiems sakė: „Tikėk savim, nes aš tikiu tavim“.
Tos kelios minutės buvo kažkokio siaubo ir sustingimo amžinybė. Ačiū Dievui, kad viskas gerai baigėsi“, - sakė Laura.
***
Palangos gelbėtojų vadas Jonas Pirožnikas lrytas.lt portalui komentavo, kad incidento dieną plėvesavo geltona vėliava, jokių įvykių nebuvo užfiksuota. Tačiau ilgametis gelbėtojų vadas pabrėžia, kad tokio amžiaus vaikai jokiais būdais negali būti palikti vieni maudytis vandenyje.
„Incidento dieną buvo geltona vėliava, bangavimas nedidelis. Galbūt vaikai pateko į srovę, per giliai įbrido. Tačiau labai noriu akcentuoti ir pabrėžti, kad iki 14 metų vaikai jūroje turi maudytis su suaugusiųjų priežiūra. Vaikas maudosi, suaugęs stovi šalia – nugara į jūrą, veidu į vaiką ir jį akylai stebi. Jei tokios galimybės neturi, reikia prižiūrėti mažesnius vaikus, tuomet tėvai turi paprašyti pagalbos iš aplinkinių prižiūrėti besimaudantį vaiką.
Jei maudosi toje teritorijoje, kur yra gelbėtojai, tėvai gali prašyti jų pagalbos – pasakyti, kad turi mažų vaikų, kuriuos, pavyzdžiui, reikia nešioti ant rankų, todėl negali prižiūrėti vyresnių. Šią problemą mes visada padėsime išspręsti.
Pradėjus skęsti, pirmiausia reikia išsikviesti pagalbą. Šaukti, mojuoti rankomis, ploti per vandenį, kad atkreiptų gelbėtojų dėmesį. Palangos ir Šventosios paplūdimiuose budintiems gelbėtojams galima skambinti trumpuoju numeriu 1509.
Jei prižiūrintis suaugęs asmuo nemoka plaukti ir negali padėti, tuomet tegu nerizikuoja savo gyvybe. Gali numesti kokį daiktą, į kurį skęstantysis galėtų įsikibti. Šaką, kelnes, diržą, bet ką, į ką vaikas galėtų įsikibti ir būtų galima jį ištraukti.
Labai gerai, kad šiuo atveju šalia buvo vyrai, kurie padarė viską, ką galėjo“, – sakė J. Pirožnikas, dar kartą pabrėžęs, kad prie jūros reikia saugoti tiek save, tiek nenuleisti akių nuo savo atžalų. Nes vien per ilgąjį Joninių savaitgalį buvo gauti 26 pranešimai apie paplūdimyje pasimetusius vaikus. Laimei, visi jie buvo surasti.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
