Pro langą žiūrint į sniego pusnis norisi verkti: „Ar ir toliau niekas nesusimąsto?“

Vieni stebisi balandžio pabaigoje iškritusiu sniegu, kiti keikiasi bandydami atgaivinti nušalusius žalumynų daigus, treti džiaugiasi asmenukėmis prie rogučių. Bet man tokios gamtos kataklizmos – visiškai nelinksmos.

Vienus gyventojus džiugina, kitus baugina didžiulės pusnys balandžio pabaigoje.<br> Lrytas.lt asociatyvioji nuotr.
Vienus gyventojus džiugina, kitus baugina didžiulės pusnys balandžio pabaigoje.<br> Lrytas.lt asociatyvioji nuotr.
Vienus gyventojus džiugina, kitus baugina didžiulės pusnys balandžio pabaigoje.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Vienus gyventojus džiugina, kitus baugina didžiulės pusnys balandžio pabaigoje.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Vienus gyventojus džiugina, kitus baugina didžiulės pusnys balandžio pabaigoje.<br> Lrytas.lt asociatyvioji nuotr.
Vienus gyventojus džiugina, kitus baugina didžiulės pusnys balandžio pabaigoje.<br> Lrytas.lt asociatyvioji nuotr.
Vienus gyventojus džiugina, kitus baugina didžiulės pusnys balandžio pabaigoje.<br>V.Skaraičio nuotr.
Vienus gyventojus džiugina, kitus baugina didžiulės pusnys balandžio pabaigoje.<br>V.Skaraičio nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

L.

Apr 23, 2024, 3:08 PM, atnaujinta Apr 23, 2024, 3:15 PM

Tiesą sakant, žiūrint pro langą man norisi verkti. Ar ir toliau niekas nesusimąsto, kas pasaulyje dedasi ir kas mūsų laukia ateityje? Sausros, gaisrai, potvyniai, šalčio ir karščio antirekordai, visus ūkininkų pasėlius naikinantis ir be maisto žmones paliekantis sniegas. Visa tai yra klimato atšilimo pasekmės.

Ir tai kelia labai didelį nerimą. Dar prieš mėnesį vaikščiojau trumpomis rankovėmis ir tepiausi kremą nuo saulės įdegio, o štai dabar kaimynų vaikus stebiu, kaip jie lipdo sniego senį ir braido po 17 centrimetrų pusnis.

Gamta iš mūsų juokiasi? Ne, ji bando mums kai ką pasakyti...

O mes ar susimąstome? Ne, Ir toliau renkamės pigius skrydžius, keliaujame dviem dienoms į Paryžių atsigerti kavos ir suvalgyti kruasano, remiame greitąją madą pirkdami vis madingesnius ir madingesnius džinsus ir tt.

Žmonės įsivaizduoja, kad norint apsaugoti planetą ir žmoniją nuo katastrofinės nelaimės, reikia kažkokių titaniškų pastangų ir jų jėgoms neįveikiamų darbų, kuriems jie neturi nei laiko, nei noro. Tikrai ne!

Didelius kalnus nuversti galima kasdien darant mažyčius dalykus, kurie mūsų kasdienybei įtakos visai neturės, bet turės neįkainojamos įtakos mūsų planetai ir ateities kartoms.

Pakanka per atostogas rečiau skraidyti lėktuvu. Vietoje automobilio į darbą vykti viešuoju transportu ar dviračiu. Išjungti nenaudojamus elektros prietaisus, telefonus, kompiuterius, televizorius, kurie eikvoja energiją net ir budėjimo režime.

Taupant planetos vandenį, galima valantis dantis ar muiluojantis užsukus vandenį, praustis po dušu, ne vonioje, gaminti tiek maisto, kiek jo iš tiesų suvalgysi, o parduotuvėje naudoti daugkartinius maišelius.

Tik tiek „nepatogumų“ gali padėti sumažinti klimato atšilimo grėsmę ir mūsų anūkus išgelbėti nuo dar baisių gamtos kataklizmų ir planetos susinaikinimo.

Įsiklausykite į mūsų gamtos siunčiamus perspėjimus, kol dar ne per vėlu ir galime kažką pakeisti...

 

 

Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
REPORTERIS: iniciatyvą balsuoti už dvigubą pilietybę VRK kaltina agitavimu