Senjorai nudžiugo, kad namas – naujos statybos, remonto daryti nereikės. Juos atvėsino tik vaizdas, kurį jie pamatė atvykę apžiūrėti buto. Plikos betoninės sienos, grindys bei lubos, styrantys laidai ir nuotekų vamzdis kampe.
Atgijus statyboms terminas „dalinė apdaila“ įgijo naujų, patrauklesnių formų.
Vieną tokių pateikė nekilnojamojo turto brokeris, varėniškiams pasiūlęs apžiūrėti naujos statybos butą su „pilna daline apdaila“.
Taip brokeris pavadino butą, kuriame buvo lygiai išlietos grindys ir iš gipskartonio suformuotos vonios kambario sienos. Nuotekų vamzdžiai čia jau buvo du – vienas vonios kambaryje, kitas – menamos virtuvės vietoje. Čia pat atvesti ir vandentiekio įvadai.
Tačiau sienos buvo tik nutinkuotos, o lubos išbetonuotos, tad remontu tektų užsiimti rimtai. O vonios kambarys iš pirmo žvilgsnio nei šioks, nei toks: tarsi per didelis dušui, bet per mažas, jeigu nori vonios.
Trečiame bute net elektros instaliacija buvo išvedžiota, o skelbime aiškiai nurodyta – „dalinė apdaila“.
Statytojai elgiasi nevienodai
„Padėtis rinkoje labai skirtinga: vienur visi butai išperkami, kai atlikta dalinė apdaila, kitur – vos vienas kitas. Dalinę apdailą renkasi daugiau pirkėjų ir tai daro dėl skirtingų priežasčių.
Ekonominės klasės būsto pirkėjai taip daro norėdami sutaupyti – dirba patys, samdo pažįstamus ar rekomenduotus meistrus.
Aukštesnės klasės būstą daugelis nori pirkti be apdailos, kad galėtų įsirengti pagal savo skonį, tad šiuo atveju kaina – ne pats svarbiausias argumentas“, – aiškino Lietuvos nekilnojamojo turto plėtotojų asociacijos direktorius Mindaugas Statulevičius.
Anot jo, pirkėjui, perkančiam butą su daline apdaila, reikia atkreipti dėmesį, kad ji ne visur vienoda. Vienur išvedžioti vamzdynai ir elektros laidai, lieka tik įrengti jungiklius, o kitur viskas palikta pirkėjo valiai.
Kai kurie statytojai tokią pliką dėžutę be jokių vidinių sienų, tik su elektros, vandentiekio bei nuotekų įvadu įvardija kaip privalumą: neva susiplanuosite ir įsirengsite taip, kaip norėsite.
Rinktis priverčia bankai
Nors butai, kuriuose atlikta dalinė apdaila, – paklausiausia prekė, kai kurių naujų daugiabučių statytojai sugeba kas ketvirtą arba net kas trečią butą parduoti atlikę visą apdailą.
Netgi nepaisant to, kad tos apdailos pasirinkimas, lietuvių supratimu, skurdokas: trijų rūšių parketlentės, tiek pat skirtingų plytelių ir vieno gamintojo buitinė technika.
Daugiausia įtakos tam turi bankai. Mat skolinantis būstui jie finansuoja ne daugiau nei 85 proc. būsto vertės. Todėl perkantys vidutinį dviejų kambarių naujos statybos butą sostinėje turi sukaupti 40–50 tūkst. litų pradinį įnašą.
Įvertinus išlaidas to buto remontui, pirkėjas kišenėje turi turėti jau 80–100 tūkst. litų. Nemenka suma.
Jeigu butą įrengia statytojas, banko reikalavimai nesikeičia, tad pradinė suma – 15 proc. buto vertės – labiau įkandama.
Pačiam įsirengti irgi nepigu
„Praėjusiais metais beveik kas ketvirtas mūsų statytas butas parduotas atlikus visą apdailą, pritaikytą pagal individualius kliento poreikius. Susidomėjimas tokiais būstais auga – visiškai įrengtų būstų pirkėjai pageidauja dažniau, o parodomuosius parduodame greičiau.
Tam įtakos turi galimybė skolintis būstui, kuriame atlikta visa apdaila – mokėti 15 proc. pradinį įnašą nuo buto su visa apdaila vertės. Įrengtą butą dažnai renkasi investuotojai, kurie pirmiausia taupo savo laiką“, – sakė bendrovės „Eika“ rinkodaros ir komunikacijos vadovė Vitalija Ročė.
Bendrovės „MG Valda“ Pardavimų skyriaus vadovas Mantas Umbrasas pripažino, kad apie 90 proc. butų perkama, kai atlikta dalinė apdaila.
Gyventojai mano, kad patys įsirengs pigiau arba jiems reikia išskirtinio interjero.
Tačiau yra projektų, kuriuose trečdalis butų parduodami visiškai įrengti. Visa apdaila papildomai kainuoja 750 litų už kvadratinį metrą. Tai patogu tiems, kurie investuoja į butus sostinėje, nors čia negyvena. Jiems surasti patikimą darbininkų brigadą gali būti sudėtinga.
M.Umbrasas abejojo, ar įmanoma įsirengti standartinį naujos statybos butą pigiau nei 500 litų už kvadratinį metrą.
Pakelia būsto vertę
„Skirtingi statytojai nevienodai traktuoja dalinę apdailą. Didieji paprastai įrengia sienas, atveda vandentiekio ir nuotekų įvadus į vonios kambarį bei virtuvę, išvedžioja elektros instaliaciją.
Pavieniai statytojai dažniau taupo – bute yra elektros, vandentiekio, kanalizacijos įvadai, o visa kita – tiktai dėžutė. Ir tai vadinama privalumu“, – aiškino nekilnojamojo turto agentūros „Ober Haus“ Gyvenamojo nekilnojamojo turto departamento vadovas Audrius Šapoka.
Svarbiausia, kad pardavėjai skelbimuose sąžiningai išvardytų, ką pirkėjas ras bute ir ko nebus, nors ir tai, ir tai gali būti vadinama daline apdaila.
Anot A.Šapokos, žmonėms dalinė apdaila vis dar labiau priimtina, tačiau statytojai visada turėtų pasiūlyti galimybę būstą „pasimatuoti“ – apžiūrėti jau įrengtą ekspozicinį butą. Tai gerokai padidina projekto patrauklumą.
Beje, Estijoje ir Skandinavijos šalyse daugelis butų parduodami atlikus visą apdailą.
Tai įprasta – ekonominės klasės butų pirkėjai į apdailą žiūri praktiškai, nesivaiko interjero madų ir savito stiliaus.
Ten pagal užsakovų pageidavimus įrengiami daugiausia brangesni ir prašmatnesni namai.
Valstybės nustatyta prievolė nepasiteisino
Dar 2007 metais Lietuvoje galiojo statybų techninis reglamentas, reikalaujantis, kad atiduodant daugiabutį namą valstybinei komisijai visi butai būtų visiškai įrengti. Kol gyventojai nenupirko visų butų ir jų neįsirengė, namo eksploatuoti nebuvo galima.
Vieni statytojai būsto pirkėjus saistydavo griežtomis sutartimis, kuriose būdavo nurodomos baudos ir terminai, iki kada butas turi būti įrengtas, kiti butus įrengdavo patys.
Tačiau tai buvo ne apdaila, o pasityčiojimas. Pavyzdžiui, bute, iš kurio atsiveria vaizdas į Gedimino pilį, kainuojančiame 2 milijonus litų, buvo paklota pigiausia mėlyna biuro kiliminė danga, sumontuotos pakabinamosios lubos, o tualete – pigiausia baltarusiška santechnika ir skardinė vonia.
