Pasirodo, daugiausia architektų turi Italija, tai yra, vienas architektas tenka 414 italų. Tuo tarpu kitoje grafiko pusėje atsidūrusioje Kinijoje architektų skaičius, palyginti su gyventojų, yra nepaprastai mažas. Čia vienas architektas tenka 40 tūkstančių gyventojų.
Mažiau nei tūkstančiui gyventojų vienas architektas tenka ir Portugalijoje, Danijoje, Vokietijoje, Belgijoje, Ispanijoje bei Graikijoje.
Lietuvoje vienas architektas tenka 2 133 žmonėms, Estijoje ir Latvijoje – dar didesniam gyventojų skaičiui, atitinkamai – 2 233 ir 2 269 žmonėms.
Žinoma, kaip pastebi architektūros naujienų portalas „ArchDaily“, yra daugybė kitų šalių, kur taip pat dirba daug architektų, bet jos nepateko į sąrašą. Pavyzdžiui, Čilė kur vienas architektas tenka 667 gyventojams ar Meksika, kurioje vienas architektas tenka 724 meksikiečiams.
Ir nors „ArchDaily“ suabejojo dėl duomenų teisingumo, nes neaišku, iš kur jie paimti ir kiek yra tikslūs, paskelbtas grafikas iškėlė klausimą – ar Italijoje ne per daug architektų?
Kyla noras panagrinėti, ar apskritai pasaulinė rinka nėra persotinta architektais, taip pat pakalbėti apie didžiąją šios srities specialistų migraciją po pasaulį.
Kiek anksčiau „ArchDaily“ klausė savo skaitytojų, kur, jų manymu, architektams lengviausia susirasti darbo, prašydami atkreipti dėmesį į tai, kur mokami didžiausi atlyginimai pradedantiesiems architektams, kur mažiausiai bedarbių architektų, koks jų darbo poreikis ir kokia šalyje dizaino kultūra.
Skaitytojų nuomonė kiek nustebino.
Jų vertinimu, lengviausia architektams gauti darbo Norvegijoje, Panamoje, Šveicarijoje, Brazilijoje, Vietname, Indijoje, Saudo Arabijoje, kai kuriuose Australijos regionuose ir Kinijoje.
„Monditalia“ grafikas taip pat kelia klausimą, ar yra taip vadinamas aukso pjūvis, keliems gyventojams turėtų tekti vienas architektas. Jei taip, tai koks jis turėtų būti – vienas architektas 3 tūkst. gyventojų, kaip Čekijoje, o gal 1 architektas 40 tūkstančių žmonių, kaip Kinijoje? Kiek architektų yra pakankamai?
Taip pat kyla klausimas, ar santykis turi būti sudarytas, atsižvelgiant į ekonominius pakilimus ir nuosmukius? Ar reikėtų stengtis kontroliuoti architektūros studentų skaičių, kad santykis atitiktų aukso pjūvį? Kaip manote jūs?
Vienas žinomiausių Lietuvos architektų Audrius Ambrasas neseniai duodamas interviu taip pat pastebėjo, kad Lietuvoje architektų diplomus kasmet gauna apie 200 bakalaurų, tačiau šios profesijos prestižas toliau krinta.
„O projektavimo ir statybos procesus kontroliuojantys inžinieriai bei nekilnojamojo turto plėtotojai siekia, kad architektų darbą galėtų atlikti statybos inžinieriai. Architektai, anot jų, nieko nemoka suskaičiuoti ir yra tik kaprizingi meno kūrėjai.
Ši bėda seniai žinoma, tačiau aukštosios mokyklos, žinodamos, kad architektūros specialybė yra labai paklausi, priima visus norinčiuosius ir nedaro jokios atrankos studijų metu.
Vilniaus Gedimino technikos universitete juokaujama, kad Architektūros fakultetas išleidžia daugiau bakalaurų negu priima studentų“, - kalbėjo A.Ambrasas.
Jis įsitikinęs, kad tiek architektų Lietuvos ūkiui nereikia. Todėl gabesni ir aktyvesni dažnai išvažiuoja toliau studijuoti ir dirbti į užsienį, dalis papildo pagal viešųjų pirkimų mažiausios kainos taisykles išmokusias žaisti projektavimo įmones. Tik mažuma aktyviai veikia kūrybiniuose kolektyvuose.
„Vis dėlto didžiausia bėda - ne architektų skaičius, o tai, kad mūsų visuomenė vis dar nevertina architektūros projekto kaip pridėtinę vertę turinčio produkto. Juk paprastai investuotojus domina, kiek bus kvadratinių metrų, kiek kainuos techninis projektas ir kada bus gautas statybos leidimas.
Todėl Lietuva vis dar yra statybininkų kraštas, o ne geros architektūros šalis“, - įžvalgomis dalijosi architektas.
Daugiau apie architektūrą - mūsų "Facebook" paskyroje.
Parengė Giedrė Balčiūtė
