Neseniai buvo atidarytas naujausias Zahos Hadid projektas Pietų Korėjoje, Seule, ir nė savaitei nepraėjus nuo įkurtuvių šurmulio, jau sukiojausi po šį erdvėlaivį primenantį pastatą.
Be abejo, tai labai brangus ir labai svarbus projektas Seului. Iki šiol miestas neturėjo nė vieno ryškaus architektūrinio objekto, o kiekvienas save gerbiantis pasaulio didmiestis privalo ką nors turėti.
Paryžius – Eiffelio bokštą, Niujorkas – Laisvės statulą, Tokijas – Dangaus medį, Kaunas – Prisikėlimo bažnyčią.
Išorė kaip visada įspūdinga
Tad natūralu, kad Seulas suskubo ir tai jiems kainavo per milijardą litų. Ir tai nėra muziejus. Tai Parodų, mados ir dizaino renginių centras (Dongdaemun Design Plaza). Tokiam svarbiam projektui buvo parinkta svarbi vieta miesto centre šalia kito grandiozinio projekto – per miestą ėjusio iškelto greitkelio naujai įrengto upelio vietoje.
Akivaizdu, kad atrasti tokio dydžio laisvą žemės plotą tankiame Seule nebuvo paprasta – teko nušluoti porą miesto centre stovėjusių stadionų. Todėl dabar simboliškai į šią vietą žmonės plūsta beveik kaip ir anksčiau – dėl pramogų ir kultūros.
Pastatas buvo atidarytas kartu su prasidėjusiais Seulo dizaino savaitės renginiais, todėl besisukinėjantys modeliai ir gyvybinga atmosfera sudarė gana malonų vaizdą.
Nors naujasis milžiniškas pastatas išsiskiria vulgariomis formomis, jis gana apdairiai tupi savo aplinkoje. Žinoma, Z.Hadid profesionaliai suvaldo plastiškus tūrius (retai kur išvysi erdvėje mastelį keičiantį pastatą). Žiūrint nuo vienos sankryžos jis atrodys nedidukas keistas paviljonas, tačiau kitu kampu, tai jau milžiniškas banginis.
Pastato fasadas yra iš aliuminio plokščių, kurių beveik kiekviena išsilenkia pagal pastato formą. O naktį pro skylutes plokštėse mirga šviesos efektai, kurie masyvų dienos tūrį paverčia lengva nakties dinamika. Tai yra gana graži asociacija su moderniais Azijos miestais, kurių neįmanoma palyginti pilkos dienos ir neoninės nakties metu.
Išvydus visas šias fasado vingrybes nesunku nuspėti, kodėl naujasis Z.Hadid kūrinys tiek kainavo. Tiesą sakant čia ir baigiasi geroji pasakojimo dalis, nes pastato interjerui pinigų nebeužteko.
Pastato viduje – architektūros pornografija
Viduje visos detalės bado akis.
Pagrindiniai laiptai, nors ir labai įmantriai raityti, atrodo apgailėtinai, nes padaryti iš pigaus medžio ir yra nekokybiškai sujungti turėklu. Jais užkilus patenki į porą neaiškios paskirties įmantrių erdvių, iš kurių galima leistis suktu koridoriumi.
Tiesą sakant nepamenu, ar kada nors esu buvęs tokiame dideliame, tuščiame ir į niekur nevedančiame koridoriuje. Prie lenkto ir besileidžiančio koridoriaus pridėkime pasvirusias sienas ir efektas – svaigulys. Tai jau ne pirmą kartą pasitaikanti problema Z.Hadid interjeruose. (Kai 1993 metais buvo suprojektuota ir pastatyta gaisrininkų stotis, nepraėjus nė metams nuo įkurtuvių gaisrininkai buvo priversti išsikraustyti dėl nuolatinio galvos svaigimo. – Red.)
Daug lenktų baltų sienų taip pat nepadeda susiorientuoti pastate. Teko išgirsti ne vieną praeivį, kurie nesusigaudė, kuriame jie aukšte ir apskritai pastato dalyje. Bet, žinoma, čia ne orientacinės varžybos ir nebūtina visuomet žinoti, kurioje vietoje esi, galima sau leisti ir pasiklysti.
Tačiau daugybė gana prastos kokybės tuščių erdvių, skirtų tiesiog judėti, kelia klausimą, kiek šio pastato paskirtis naudinga, o kiek tai yra tiesiog naujas Seulo žaisliukas.
Juk į žaisliukus niekas rimtai nežiūri.
Žvaigždė atidaryme nedalyvavo
Kiek teko girdėti iš vietos gyventojų, net pati Zaha nedalyvavo atidaryme ir niekas jos išvis nematė Seule per visą projektavimo laiką.
Ji sulaukia ir daug priekaištų dėl gana chaotiškai prijungto archeologinio paveldo – senovinės pilies liekanų. Nors man, kaip nežinančiam visų istorinių ir archeologinių vingrybių, pasirodė, jog projektas gana korektiškai susilieja su senoviniais radiniais ir plastiškai išsilenkia virš jų.
Z.Hadid puikiai valdo pastato išorės plastines formas, jos yra labai fotogeniškos ir gerai įsilieja į aplinką. Tačiau kai jas pamatai iš vidaus, tenka užsimerkti ir ieškoti aklųjų žymėjimo norint išeiti iš pastato.
Kiek apmaudu, kad mes neturime Gugenheimo-Ermitažo, bet ar Z.Hadid verta tų pinigų? Nebent pusės – už pusę gero darbo.
Dar daugiau architektūros – mūsų „Facebook“ paskyroje!
