„Ramūs maži namai, savotiškas urbanistinis urvas“, – taip savo kūrė vadina jį suprojektavę „Rintala Eggertsson“ architektai iš Oslo.
Iš medinio karkaso pastatyto ir aliuminiu apdengto būsto vidus išties primena urvą. Jo interjeras – minimalistinis. Baldai pagaminti iš vaškuoto riešutmedžio, sienos, lubos ir grindys – iš juodai dažyto kipariso.
„Šiaurėje visi gyvenamieji pastatai turi būti sukurti pažangiausiu būdu, galvojant apie permainingą orą. Žinoma, daugiau kaip pusę metų pastatai turi būti tinkamai apšildyti. Todėl iš mažų namų statybų ateityje galima tikėtis ekonominės ir ekologinės naudos. Šiandien statyboms sunaudojama daugiau nei trečdalis globalios energijos ir medžiagų. O tai yra daugiau, nei sunaudojama visam eismo ir transporto sektoriui“, – komentavo architektai.
Pasak jų, tokie dalykai turėtų kelti nerimą ypač Skandinavijoje, mat praturtėję žmonės linkę pirkti vis didesnius ir didesnius namus. Maža to, dažnai jie turi antrus namus – vasarnamį ar kotedžą.
Mažojo namo projektuotojai ypač daug dėmesio skyrė erdvei, medžiagoms ir natūraliai šviesai. Taip pat stengėsi sumažinti nebūtiną grindų plotą. Taip pavyko sukurti būstą, kainuojantį vos ketvirtadalį bet kurio kito tame pačiame rajone stovinčio tokio pat dydžio buto kainos. Pasak projektuotojų, šis namas-dėžė yra pastato prototipas, kurį – esant reikalui - galima pritaikyti ir didesnei šeimynai.
„Šiuo metu Vakarų visuomenė mėgaujasi visų laikų aukščiausiais gyvenimo kokybės standartais. Tuo pačiu metu privalome žinoti savo plataus vartojimo kultūros pasekmes. Taigi - kad galėtume mėgautis aplink save susikurtu pertekliumi, turime pamišti realią situaciją“, – pastebi architektai.
Anot projektuotojų, svarbiausias jų tikslas - sukurti namus, kuriuose žmogus gali pasislėpti ir nors trumpam pamiršti apie jį supančio miesto gyvenimo intensyvumą.
Parengta pagal archdaily.com
