„Visko būna, bet apsipratom. Blogiau, kai kokią puotą išsikelia jaunimas. Jie išsineša į lauką garso kolonėles, ir paleidžia muziką. Nieko nepadarysi. Turime ištverti“, - sako Merkio pakrantėje kaimo turizmo sodybą iškėlęs Valentinas Šurvelis.
Vakare garsai slysta Merkiu lyg čiuožikai. Kol susilieja ir vienoje, ir kitoje upės pusėje vasarojančių ar tik savaitgaliui sulėkusių žmonių balsai.
Pamerkiuose viena prie kitos glaudžiasi senos dzūkiškos trobos, pro kurių langus prašalaičius stebi vietos gyventojų akys. Visa laimė, kad dzūkai net ir keisdami supuvusius langus naujais nenudraskė juos dabinančių, meistrų išraižytų langinių ar viršulangių.
Langai - svarbi architektūros detalė
Menotyros daktarė Rasa Bertašiūtė yra rašiusi, jog langai - ypač svarbi etninės architektūros detalė. Tai vienas svarbiausių pastato konstrukcinių bei puošybos elementų. Mat, anot menotyrininkės, kaip žodis sakinyje, taip ir mažiausia detalė architektūroje yra svarbi, turi prasmę ir ypatingą savitą informaciją.
Anot R.Bertašiūtės, langų išdėstymas, meninis apiforminimas didele dalimi lemia pastato architektūrą, o kartu parodo ir šeimininko skonį bei išprusimą.
"Per palyginti trumpą gyvenamojo namo raidos laikotarpį smarkiai pasikeitė langų forma, dekoras bei konstrukcija. Visa tai vyksta ir dabartiniu metu – vis daugiau gyventojų senuosius langus keičia naujais, dažniausiai plastikiniais.
Taip prarandami tradiciniai langų puošmenys, kinta namo ir kaimo vaizdas, dingsta architektūros savitumas", - aiškino R.Bertašiūtė.
Pamerkiuose, kaip ir kituose Dzūkijos kaimuose, kai kurių senų trobų langus puošia ir langinės, ir viršulangiai.
Tai virš lango rėmo uždėtos prikaltės su karnizėliu, o apvadai išpjaustinėti arba geometriniais, arba augalų bei gyvūnų ornamentais.
Dzūkų sodybas maitina savaitgaliai
V.Šurvelis, kaip ir kiti Pamerkiuose esančių kaimo turizmo sodybų šeimininkai, dažniausiai savaitgaliais kuria pirtį ir įkaitina kieme esantį vandens kubilą. Nuovargio lyg kirvarpų išgręžiotus savo kūnus svečiai ilgam pamerkia į karštą kubilo vandenį ar garinėje pirtyje glėbesčiuoja juos vantų lapais.
O paskui įkaitę ir cypdami ima kliunksėti į Merkį, kurio šaltinių maitinamas vanduo akimirksniu įgelia į pasturgalį.
„Sausakimša svečių iki rudens, bet tik savaitgaliais. Švenčia lietuviai, bet retai tepailsi“, - sakė Valentinas.
Be abejo, žmonės narsto sinoptikų žemėlapius, ir saulei užkaitinus orų virdulį, patraukia į Dzūkiją ir savaitės viduryje.
Valentino sodyba – patraukli. Pirmiausia tuo, kad joje nėra beskonybės. Viskas sukalta, sumūryta, apdailinta kokybiškai. Net dušo kabinos – tikros ir tvirtos.
„Norėjau, kad viskas ilgai tarnautų“, - sakė šeimininkas. Juoba kad visokių svečių pasitaiko. Yra tokių, kurie net dušo kabinoje prisimena bokso pamokas.
Nors sodybos paslaugos įvertintos trimis „gandriukais“, jie reiškia ne ką kita, bet tai, kad svečiai čia nebus pamaitinti. Užtat patiems pasigaminti maisto joje sudarytos kuo puikiausios sąlygos.
Merkys aprimo
„Šiemet baidarininkai aprimo. Ankstesniais metais baidarės plaukdavo viena paskui kitą. Ir mus tekdavo suktis, nes dažnai baidares užsisakydavo darbuotojams pramogą organizuojančios įmonės“, - pratarė V.Šurvelis.
Merkys patyrusiems irkluotojams – nuobodi upė. Tačiau negi kokie statybinių medžiagų pardavėjai rizikuos, ir, vaišindami savo klientus, paleis juos baidarėmis srauniausia Dzūkijos upe Grūda?
Pamerkių gyventojams dėl to – tik ramiau. Pasak Matuizų seniūno Antano Sorakos, Pamerkiai – vienas iš tų seniūnijos kaimų, kuriame išliko nemažai vietos gyventojų. Gyvenamąją vietą kaime yra deklaravę per 100 žmonių. Tačiau žvalgantis po jo trobas vis tiek neapleidžia nuojauta, kad kaimas sugeria iš miesto savaitgaliams subėgančius žmones.
Trobos viena po kitos atgaivintos, - apkaltos dažų neseniai ragavusiomis lentomis. Nuostabiausios jose – "akys": trobų langai išliko papuošti raižyto medžio langinėmis.
Statyti niekas nedraudžia
Tai vienur, tai kitur kaime judama ir statybininkų.
„Pamerkiuose nėra kokių nors išskirtinių apribojimų statyboms. Vienintelis dalykas, į ką būtina atsižvelgti - kaimas yra prigludęs prie Merkio, ichteologiniame jo draustinyje. Todėl ką nors statant būtina paisyti pakrančių apsaugos zonos“, - sakė Varėnos rajono savivaldybės Architektūros ir kraštovaizdžio skyriaus architektė Galina Šumovec.
Pamerkiuose nėra kultūros paveldo objektų, kaimas nepatenka ir į Dzūkijos regioninio parko teritoriją. Tačiau, kaip ir bet kurioje vietoje atnaujinant didesnius pastatus ar, juo labiau, imantis naujų statybų, tenka projektą suderinti su savivaldybe.
„Senokai buvome gavę tokį prašymą iš Pamerkių, tikrai – senokai“, - patikino G.Šumovec.
Jos teigimu, žmonėms dažnai atrodo, kad regioniniuose parkuose ar saugomose teritorijose apskritai nieko negalima nei atnaujinti, nei statyti.
„Galima. Ir Dzūkijos nacionaliniame parke statybos nėra uždraustos. Tačiau joms keliama įvairių sąlygų. Štai į jas ir būtina atsižvelgti“, - sakė G.Šumovec.
Pavyzdžiui, draudžiama statyti statinius bet kur, - valstybinių parkų tvarkymo planuose ir bendrojo planavimo dokumentuose nenustatytose vietose.
Nevalia statyti naujų gyvenamųjų namų ar kitokių pastatų, kaip ir didinti jų tūrio ant šlaitų, kurių nuolydis didesnis kaip 15 laipsnių.
Taip pat nevalia to daryti arčiau kaip 50 metrų nuo šių šlaitų viršutinės bei apatinės briaunos.
Niekas nesuraitys parašo po projektu, jei paaiškės, kad statinys sumažins kraštovaizdžio estetinę vertę.
Nevalia net sodinti želdinių, užstojančių istorinę, kultūrinę bei estetinę vertę turinčią panoramą. Ką ir bekalbėti apie aukštus pastatus, - parkuose statybos turi būti pakankamai kuklios.
Dar daugiau statybų - mūsų "Facebook" paskyroje.
