Išsireikalavę, kad į kultūros paveldo sąrašą būtų įtrauktos, pavyzdžiui, sodybos, kuriose gimė vienas ar kitas žymus žmogus, žmonės patenka į spąstus.
Pastatai griūva, o jiems rekonstruoti dauguma savininkų pinigų neturi. Juolab kad paveldosaugos reikalavimai statybas pabrangina keliskart.
Tikėjosi valstybės pagalbos
Šakių rajono Žalvėderių kaime esanti 160 metų sodyba baigia sugriūti, nors yra įtraukta į valstybės saugomų kultūros vertybių sąrašą. Statiniai pripažinti retais. Be to, čia yra gimęs ir kurį laiką gyvenęs vienas pirmųjų saleziečių Lietuvoje – kunigas Antanas Skeltys.
Sodybos šeimininkas vilkaviškietis Stanislovas Poniškaitis neslėpė savo nuosavybei išskirtinį statusą išrūpinęs todėl, kad tikėjosi, jog trobas suremontuos valstybė.
„Jei būčiau nesitikėjęs, išvis nebūčiau pradėjęs tos veiklos. Mano sūnus Stanislovas patarė atsisakyti to kultūros paveldo, nes iškart matė, kad nieko gera nebus“, – neslėpė sodybos šeimininkas. Jis jau devynerius metus bando išsireikalauti pinigų iš valstybės trobesiams restauruoti, bet teigia nerandantis bendros kalbos nė su viena institucija.
Pinigų remontui neturi
Trobesių pamatai smenga, stogas lūžta, sienos išgraužtos kinivarpų. Šiuo metu čia dar gyvena sodybos savininko giminaičiai, bet specialistai reikalauja juos kuo skubiau iškraustyti, o sodybą aptverti įspėjamąja juosta, mat pastatas – avarinės būklės.
Norint jį prikelti naujam gyvenimui, reikėtų nemenkai investuoti. Tačiau savininkai teigė tam išvis neturintys pinigų.
„Esu pensininkas, invalidas. Pensijų nekompensuoja niekas. Kiek aš jau išleidau visiems šitiems reikalams...“ – aiškino S.Poniškaitis. Anot jo, jeigu reikėtų prisidėti tūkstančiu litų arba dviem, tai dar būtų įmanoma, tačiau kalbėti apie dešimtis tūkstančių litų siekiančias investicijas iš jo kišenės – nesąmonė.
Savivaldybė lėšų neskirs
Šakių rajono savivaldybė aiškiai pareiškė, kad pinigų senai sodybai sutvarkyti tikrai neskirs.
Anot savivaldybės kultūros paveldo specialistės Ingos Navlickienės, tai yra privatus turtas, todėl pagal galiojančius įstatymus jį privalo tvarkyti šeimininkas.
„Galime prisidėti tiktai prie teritorijos priežiūros darbų, tačiau tai ne vienus metus ir daro Žvirgždaičių seniūnija“, – pasakojo specialistė.
Neprižiūri ir bažnyčia
Paveldosaugininkai vargsta ne tik su privačiais ypatingų statinių savininkais. Nemažai turto turi Bažnyčia, bet ir ji ne viską įstengia prižiūrėti. Antai unikali ir sena buvusi mergaičių mokykla, stovinti pačiame Barzdų miestelio (Šakių r.) viduryje, jau daug metų rūpi tik seniūnijai.
Pasak Barzdų seniūno Remigijaus Naujokaičio, statinys yra avarinės būklės, jį reikia prižiūrėti, kad nenukentėtų praeiviai. „Tvarkome aplinką, užkalinėjame griuvėsių angas, kad niekas nevaikščiotų ir vaikai nelandžiotų“, – pasakojo seniūnas. („Lietuvos ryto“ televizija, LR)
Už netinkamą priežiūrą gresia baudos
Anot Kultūros paveldo departamento atstovų, su privačiais kultūros paveldo objektais yra nemažai bėdų. Daug tokių pastatų stovi apleisti, o savininkai teisinasi pinigų stygiumi, nors valstybė kompensuoja į vertybių sąrašą įtrauktų statinių rekonstrukciją.
Galima atgauti iki 70 proc. investuotų pinigų, tačiau jie mokami tik po to, kai savininkai sutvarko pastatą savo lėšomis. Todėl dažniausiai kompensacijomis naudojasi stambesnių objektų valdytojai.
Griūvančių kultūros paveldo objektų valdytojams paveldosaugos inspektoriai už netinkamą pastatų priežiūrą gali skirti baudas – nuo kelių iki keliasdešimties tūkstančių litų. Iš viso į Lietuvos kultūros vertybių sąrašą įtraukta 30 tūkst. objektų.
